Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   ja 過去形 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [八十三]

83 [Yasomi]

過去形 3

[kako katachi 3]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių japonų Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti 電話する 電話する 電話する 電話する 電話する 0
denwa s--u d---- s--- d-n-a s-r- ---------- denwa suru
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. 電話した 。 電話した 。 電話した 。 電話した 。 電話した 。 0
d-nw--sh-ta. d---- s----- d-n-a s-i-a- ------------ denwa shita.
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. ずっと 電話していた 。 ずっと 電話していた 。 ずっと 電話していた 。 ずっと 電話していた 。 ずっと 電話していた 。 0
zutto de-wa -h-te--t-. z---- d---- s---- i--- z-t-o d-n-a s-i-e i-a- ---------------------- zutto denwa shite ita.
klausti 質問する 質問する 質問する 質問する 質問する 0
sh----mo--suru s-------- s--- s-i-s-m-n s-r- -------------- shitsumon suru
(Aš) paklausiau. 質問した 。 質問した 。 質問した 。 質問した 。 質問した 。 0
sh-tsu--n-shit-. s-------- s----- s-i-s-m-n s-i-a- ---------------- shitsumon shita.
(Aš) visuomet klausdavau. いつも 質問した 。 いつも 質問した 。 いつも 質問した 。 いつも 質問した 。 いつも 質問した 。 0
itsum- -hit--mo- -h-t-. i----- s-------- s----- i-s-m- s-i-s-m-n s-i-a- ----------------------- itsumo shitsumon shita.
pasakoti 語る 語る 語る 語る 語る 0
k--aru k----- k-t-r- ------ kataru
(Aš) papasakojau. 語った 。 語った 。 語った 。 語った 。 語った 。 0
k-----a. k------- k-t-t-a- -------- katatta.
(Aš) papasakojau visą istoriją. お話 すべてを 語った 。 お話 すべてを 語った 。 お話 すべてを 語った 。 お話 すべてを 語った 。 お話 すべてを 語った 。 0
o-anas-i-s---------------. o------- s----- o k------- o-a-a-h- s-b-t- o k-t-t-a- -------------------------- ohanashi subete o katatta.
mokytis 学ぶ 学ぶ 学ぶ 学ぶ 学ぶ 0
m-n--u m----- m-n-b- ------ manabu
(Aš) mokiausi. 学んだ 。 学んだ 。 学んだ 。 学んだ 。 学んだ 。 0
ma-a--a. m------- m-n-n-a- -------- mananda.
(Aš) mokiausi visą vakarą. 一晩中 勉強した 。 一晩中 勉強した 。 一晩中 勉強した 。 一晩中 勉強した 。 一晩中 勉強した 。 0
h---ba-jū-benk----h-ta. h-------- b----- s----- h-t-b-n-ū b-n-y- s-i-a- ----------------------- hitobanjū benkyō shita.
dirbti 働く 働く 働く 働く 働く 0
h------u h------- h-t-r-k- -------- hataraku
(Aš) dirbau. 働いた 。 働いた 。 働いた 。 働いた 。 働いた 。 0
hatar-i-a. h--------- h-t-r-i-a- ---------- hataraita.
(Aš) dirbau visą dieną. 一日中 働いた 。 一日中 働いた 。 一日中 働いた 。 一日中 働いた 。 一日中 働いた 。 0
ic--ni---j- h-ta---ta. i---------- h--------- i-h-n-c-i-ū h-t-r-i-a- ---------------------- ichinichijū hataraita.
valgyti 食べる 食べる 食べる 食べる 食べる 0
t---ru t----- t-b-r- ------ taberu
(Aš) pavalgiau. 食べた 。 食べた 。 食べた 。 食べた 。 食べた 。 0
tab-ta. t------ t-b-t-. ------- tabeta.
(Aš) viską suvalgiau. 料理を 全部 食べた 。 料理を 全部 食べた 。 料理を 全部 食べた 。 料理を 全部 食べた 。 料理を 全部 食べた 。 0
r-ō-- - -e--u---beta. r---- o z---- t------ r-ō-i o z-n-u t-b-t-. --------------------- ryōri o zenbu tabeta.

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!