Pasikalbėjimų knygelė

lt Praeitis 3   »   uk Минулий час 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

Praeitis 3

83 [вісімдесят три]

83 [visimdesyat try]

Минулий час 3

[Mynulyy̆ chas 3]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
kalbėtis telefonu / skambinti Т--ефо-ува-и Т----------- Т-л-ф-н-в-т- ------------ Телефонувати 0
Tel--on--a-y T----------- T-l-f-n-v-t- ------------ Telefonuvaty
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Я-т--ефон-в-- --т--е----ва--. Я т---------- / т------------ Я т-л-ф-н-в-в / т-л-ф-н-в-л-. ----------------------------- Я телефонував / телефонувала. 0
YA-te---onu--v / t----on--ala. Y- t---------- / t------------ Y- t-l-f-n-v-v / t-l-f-n-v-l-. ------------------------------ YA telefonuvav / telefonuvala.
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. Я-в-----ас ---е--ну-а----тел-фо-ув---. Я в--- ч-- т---------- / т------------ Я в-с- ч-с т-л-ф-н-в-в / т-л-ф-н-в-л-. -------------------------------------- Я весь час телефонував / телефонувала. 0
Y---e-ʹ -h-s-tele---uv-v-- -e-efo---a-a. Y- v--- c--- t---------- / t------------ Y- v-s- c-a- t-l-f-n-v-v / t-l-f-n-v-l-. ---------------------------------------- YA vesʹ chas telefonuvav / telefonuvala.
klausti Зап--ува-и З--------- З-п-т-в-т- ---------- Запитувати 0
Z---tu---y Z--------- Z-p-t-v-t- ---------- Zapytuvaty
(Aš) paklausiau. Я -а---ав ---апит---. Я з------ / з-------- Я з-п-т-в / з-п-т-л-. --------------------- Я запитав / запитала. 0
YA-zapytav - z-p-ta--. Y- z------ / z-------- Y- z-p-t-v / z-p-t-l-. ---------------------- YA zapytav / zapytala.
(Aš) visuomet klausdavau. Я з-питу-ав -----и---а---------. Я з-------- / з--------- з------ Я з-п-т-в-в / з-п-т-в-л- з-в-д-. -------------------------------- Я запитував / запитувала завжди. 0
YA-------v-- - z-pyt--a---zavz--y. Y- z-------- / z--------- z------- Y- z-p-t-v-v / z-p-t-v-l- z-v-h-y- ---------------------------------- YA zapytuvav / zapytuvala zavzhdy.
pasakoti Р-------ати Р---------- Р-з-о-і-а-и ----------- Розповідати 0
R-zp-v-d-ty R---------- R-z-o-i-a-y ----------- Rozpovidaty
(Aš) papasakojau. Я--озп-в-- --розп-----. Я р------- / р--------- Я р-з-о-і- / р-з-о-і-а- ----------------------- Я розповів / розповіла. 0
YA --z-ov-v ----zp---la. Y- r------- / r--------- Y- r-z-o-i- / r-z-o-i-a- ------------------------ YA rozpoviv / rozpovila.
(Aš) papasakojau visą istoriją. Я розп--і- /-розп------цілу -ст--і-. Я р------- / р-------- ц--- і------- Я р-з-о-і- / р-з-о-і-а ц-л- і-т-р-ю- ------------------------------------ Я розповів / розповіла цілу історію. 0
YA -ozpo-i- /-roz--vi---t-il- -s-o--y-. Y- r------- / r-------- t---- i-------- Y- r-z-o-i- / r-z-o-i-a t-i-u i-t-r-y-. --------------------------------------- YA rozpoviv / rozpovila tsilu istoriyu.
mokytis Вч-тися В------ В-и-и-я ------- Вчитися 0
Vch---sya V-------- V-h-t-s-a --------- Vchytysya
(Aš) mokiausi. Я--чив-- - в-ила-я. Я в----- / в------- Я в-и-с- / в-и-а-я- ------------------- Я вчився / вчилася. 0
Y- --hyvs---/-vch---s-a. Y- v------- / v--------- Y- v-h-v-y- / v-h-l-s-a- ------------------------ YA vchyvsya / vchylasya.
(Aš) mokiausi visą vakarą. Я--чив-я---в--л--я -і-и- -е-ір. Я в----- / в------ ц---- в----- Я в-и-с- / в-и-а-я ц-л-й в-ч-р- ------------------------------- Я вчився / вчилася цілий вечір. 0
Y------vsya-----h-lasy- ts-l--̆ -ec---. Y- v------- / v-------- t------ v------ Y- v-h-v-y- / v-h-l-s-a t-i-y-̆ v-c-i-. --------------------------------------- YA vchyvsya / vchylasya tsilyy̆ vechir.
dirbti Пра----ти П-------- П-а-ю-а-и --------- Працювати 0
Pr-ts-u-a-y P---------- P-a-s-u-a-y ----------- Pratsyuvaty
(Aš) dirbau. Я пр-ц---в / пр-ц---ла. Я п------- / п--------- Я п-а-ю-а- / п-а-ю-а-а- ----------------------- Я працював / працювала. 0
Y---rat-yuvav---p-at-yu--l-. Y- p--------- / p----------- Y- p-a-s-u-a- / p-a-s-u-a-a- ---------------------------- YA pratsyuvav / pratsyuvala.
(Aš) dirbau visą dieną. Я п-а---ав - п-ац--а-- в----д--ь. Я п------- / п-------- в--- д---- Я п-а-ю-а- / п-а-ю-а-а в-с- д-н-. --------------------------------- Я працював / працювала весь день. 0
Y- p---s-uv-- / --at-yuva---v--ʹ -e-ʹ. Y- p--------- / p---------- v--- d---- Y- p-a-s-u-a- / p-a-s-u-a-a v-s- d-n-. -------------------------------------- YA pratsyuvav / pratsyuvala vesʹ denʹ.
valgyti Їс-и Ї--- Ї-т- ---- Їсти 0
I--ty I---- I-s-y ----- Ïsty
(Aš) pavalgiau. Я з’їв-/---їл-. Я з--- / з----- Я з-ї- / з-ї-а- --------------- Я з’їв / з’їла. 0
Y- ------/--ʺïl-. Y- z---- / z------ Y- z-i-v / z-i-l-. ------------------ YA zʺïv / zʺïla.
(Aš) viską suvalgiau. Я --ї- --з’--а-у---ї-у. Я з--- / з---- у-- ї--- Я з-ї- / з-ї-а у-ю ї-у- ----------------------- Я з’їв / з’їла усю їжу. 0
YA--ʺ-̈v - ---̈la--sy- i-zh-. Y- z---- / z----- u--- i----- Y- z-i-v / z-i-l- u-y- i-z-u- ----------------------------- YA zʺïv / zʺïla usyu ïzhu.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas. Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!