Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   eo Demandoj – Is-tempo 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [okdek ses]

Demandoj – Is-tempo 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių esperanto Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? K-un k---a-on-vi-----avi-? K--- k------- v- s-------- K-u- k-a-a-o- v- s-r-a-i-? -------------------------- Kiun kravaton vi surhavis? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Kiu--a-ton v- -ĉ-t--? K--- a---- v- a------ K-u- a-t-n v- a-e-i-? --------------------- Kiun aŭton vi aĉetis? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Ki-n--aze--n vi --on-s? K--- g------ v- a------ K-u- g-z-t-n v- a-o-i-? ----------------------- Kiun gazeton vi abonis? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ki-n ---v-d-s? K--- v- v----- K-u- v- v-d-s- -------------- Kiun vi vidis? 0
Ką (jūs) sutikote? Ki------re---n-i-? K--- v- r--------- K-u- v- r-n-o-t-s- ------------------ Kiun vi renkontis? 0
Ką (jūs) atpažinote? K--n v--reko---? K--- v- r------- K-u- v- r-k-n-s- ---------------- Kiun vi rekonis? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Kiam v- --litiĝ--? K--- v- e--------- K-a- v- e-l-t-ĝ-s- ------------------ Kiam vi ellitiĝis? 0
Kada (jūs) pradėjote? Ki-m vi -om---is? K--- v- k-------- K-a- v- k-m-n-i-? ----------------- Kiam vi komencis? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? K-am vi f-n-s? K--- v- f----- K-a- v- f-n-s- -------------- Kiam vi finis? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? K-a- -i v----i-? K--- v- v------- K-a- v- v-k-ĝ-s- ---------------- Kial vi vekiĝis? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Ki-l-vi--ĝi---n--r----o? K--- v- i--- i---------- K-a- v- i-i- i-s-r-i-t-? ------------------------ Kial vi iĝis instruisto? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? K----vi-p--n-s --ks---? K--- v- p----- t------- K-a- v- p-e-i- t-k-i-n- ----------------------- Kial vi prenis taksion? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? De--i--vi ---is? D- k-- v- v----- D- k-e v- v-n-s- ---------------- De kie vi venis? 0
Kur (jūs) nuėjote? K--n--i-iri-? K--- v- i---- K-e- v- i-i-? ------------- Kien vi iris? 0
Kur (jūs) buvote? K-e vi-es--s? K-- v- e----- K-e v- e-t-s- ------------- Kie vi estis? 0
Kam (tu) padėjai? A- ki- -i he--is? A- k-- v- h------ A- k-u v- h-l-i-? ----------------- Al kiu vi helpis? 0
Kam (tu) parašei? Al--i---i skri---? A- k-- v- s------- A- k-u v- s-r-b-s- ------------------ Al kiu vi skribis? 0
Kam (tu) atsakei? Al--i---i-re-p-n--s? A- k-- v- r--------- A- k-u v- r-s-o-d-s- -------------------- Al kiu vi respondis? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…