Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   et Küsimused – minevik 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [kaheksakümmend kuus]

Küsimused – minevik 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių estų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? M-l-i-- l--s--s- -ands-d? M------ l---- s- k------- M-l-i-t l-p-u s- k-n-s-d- ------------------------- Millist lipsu sa kandsid? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? M---i----u-o-sa o-ts-d? M------ a--- s- o------ M-l-i-e a-t- s- o-t-i-? ----------------------- Millise auto sa ostsid? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? M-l-ise---a-ehe s- tell-si-? M------ a------ s- t-------- M-l-i-e a-a-e-e s- t-l-i-i-? ---------------------------- Millise ajalehe sa tellisid? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ke-a-----äg-t-? K--- t- n------ K-d- t- n-g-t-? --------------- Keda te nägite? 0
Ką (jūs) sutikote? Ke-lega t- k-htu-i-e? K------ t- k--------- K-l-e-a t- k-h-u-i-e- --------------------- Kellega te kohtusite? 0
Ką (jūs) atpažinote? K--le--- ä-- --nd--te? K---- t- ä-- t-------- K-l-e t- ä-a t-n-s-t-? ---------------------- Kelle te ära tundsite? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Mi--a- t--ä---s-te? M----- t- ä-------- M-l-a- t- ä-k-s-t-? ------------------- Millal te ärkasite? 0
Kada (jūs) pradėjote? M-l-a- te-a---t-si-e? M----- t- a---------- M-l-a- t- a-u-t-s-t-? --------------------- Millal te alustasite? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Mil--l------p-t--i--? M----- t- l---------- M-l-a- t- l-p-t-s-t-? --------------------- Millal te lõpetasite? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? M-k--t---rk--it-? M--- t- ä-------- M-k- t- ä-k-s-t-? ----------------- Miks te ärkasite? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? M----t----et--aks--ak-asi-e? M--- t- õ-------- h--------- M-k- t- õ-e-a-a-s h-k-a-i-e- ---------------------------- Miks te õpetajaks hakkasite? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? M--s-t---ak-o -õtsi-e? M--- t- t---- v------- M-k- t- t-k-o v-t-i-e- ---------------------- Miks te takso võtsite? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? K-st--e ------? K--- t- t------ K-s- t- t-l-t-? --------------- Kust te tulite? 0
Kur (jūs) nuėjote? Ku-u t-----si--? K--- t- l------- K-h- t- l-k-i-e- ---------------- Kuhu te läksite? 0
Kur (jūs) buvote? Kus -e -l-te? K-- t- o----- K-s t- o-i-e- ------------- Kus te olite? 0
Kam (tu) padėjai? K-d- ----i---i-? K--- s- a------- K-d- s- a-t-s-d- ---------------- Keda sa aitasid? 0
Kam (tu) parašei? Kel-e-e ---ki-j---sid? K------ s- k---------- K-l-e-e s- k-r-u-a-i-? ---------------------- Kellele sa kirjutasid? 0
Kam (tu) atsakei? Ke-l-le-s- -ast--id? K------ s- v-------- K-l-e-e s- v-s-a-i-? -------------------- Kellele sa vastasid? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…