Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   fi Kysymyksiä – menneisyysmuoto 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [kahdeksankymmentäkuusi]

Kysymyksiä – menneisyysmuoto 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Mi-ä s--mio-a ---ä -let-p--ä-y- y-----? M--- s------- s--- o--- p------ y------ M-t- s-l-i-t- s-n- o-e- p-t-n-t y-l-s-? --------------------------------------- Mitä solmiota sinä olet pitänyt ylläsi? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? M---- au----s-n---let-o-ta---? M---- a---- s--- o--- o------- M-n-ä a-t-n s-n- o-e- o-t-n-t- ------------------------------ Minkä auton sinä olet ostanut? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Mi-k- ----en si---o-e- t-lann-t? M---- l----- s--- o--- t-------- M-n-ä l-h-e- s-n- o-e- t-l-n-u-? -------------------------------- Minkä lehden sinä olet tilannut? 0
Ką (jūs) pamatėte? Kene--t- o---t--nähne--? K---- t- o----- n------- K-n-t t- o-e-t- n-h-e-t- ------------------------ Kenet te olette nähneet? 0
Ką (jūs) sutikote? Ke--- t--olett-------n---? K---- t- o----- t--------- K-n-t t- o-e-t- t-v-n-e-t- -------------------------- Kenet te olette tavanneet? 0
Ką (jūs) atpažinote? Ke-et -e --et---t-----t--eet? K---- t- o----- t------------ K-n-t t- o-e-t- t-n-i-t-n-e-? ----------------------------- Kenet te olette tunnistaneet? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Mil--in -e ---tte --u---et y---? M------ t- o----- n------- y---- M-l-o-n t- o-e-t- n-u-s-e- y-ö-? -------------------------------- Milloin te olette nousseet ylös? 0
Kada (jūs) pradėjote? M-llo-n -e -le-te -loit---e--? M------ t- o----- a----------- M-l-o-n t- o-e-t- a-o-t-a-e-t- ------------------------------ Milloin te olette aloittaneet? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Mi-l-i---- -let---l--ett--e--? M------ t- o----- l----------- M-l-o-n t- o-e-t- l-p-t-a-e-t- ------------------------------ Milloin te olette lopettaneet? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Mi--- te ole--e --r--neet? M---- t- o----- h--------- M-k-i t- o-e-t- h-r-n-e-t- -------------------------- Miksi te olette heränneet? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? M-ksi-te--l---e-ryh--n-et -p-t--ja-si? M---- t- o----- r-------- o----------- M-k-i t- o-e-t- r-h-y-e-t o-e-t-j-k-i- -------------------------------------- Miksi te olette ryhtyneet opettajaksi? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Mi-s- t--o---t- -a----? M---- t- o----- t------ M-k-i t- o-i-t- t-k-i-? ----------------------- Miksi te otitte taksin? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? M--tä -- ole-t- tul-e-t? M---- t- o----- t------- M-s-ä t- o-e-t- t-l-e-t- ------------------------ Mistä te olette tulleet? 0
Kur (jūs) nuėjote? M--n--t--o--tte--en--et? M---- t- o----- m------- M-n-e t- o-e-t- m-n-e-t- ------------------------ Minne te olette menneet? 0
Kur (jūs) buvote? M--s- -----e-----ll-et? M---- t- o----- o------ M-s-ä t- o-e-t- o-l-e-? ----------------------- Missä te olette olleet? 0
Kam (tu) padėjai? K-t- s-n-----t -ut--n-t? K--- s--- o--- a-------- K-t- s-n- o-e- a-t-a-u-? ------------------------ Ketä sinä olet auttanut? 0
Kam (tu) parašei? Ke-e--- ---- ol-- -i--o-----u-? K------ s--- o--- k------------ K-n-l-e s-n- o-e- k-r-o-t-a-u-? ------------------------------- Kenelle sinä olet kirjoittanut? 0
Kam (tu) atsakei? Ken--l--s--ä ---t va---nnut? K------ s--- o--- v--------- K-n-l-e s-n- o-e- v-s-a-n-t- ---------------------------- Kenelle sinä olet vastannut? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…