Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   fr Questions – Passé 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [quatre-vingt-six]

Questions – Passé 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių prancūzų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Q---l--c-a-at- -s-t---o--é ? Q----- c------ a---- p---- ? Q-e-l- c-a-a-e a---u p-r-é ? ---------------------------- Quelle cravate as-tu porté ? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Que--- -oi---------- ac---é ? Q----- v------ a---- a----- ? Q-e-l- v-i-u-e a---u a-h-t- ? ----------------------------- Quelle voiture as-tu acheté ? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? À --e--j--r--- t’e---- abo-né-? À q--- j------ t------ a----- ? À q-e- j-u-n-l t-e---u a-o-n- ? ------------------------------- À quel journal t’es-tu abonné ? 0
Ką (jūs) pamatėte? Q-i-ave--v--s--u ? Q-- a-------- v- ? Q-i a-e---o-s v- ? ------------------ Qui avez-vous vu ? 0
Ką (jūs) sutikote? Qui --ez--ous-r---o-t-é-? Q-- a-------- r-------- ? Q-i a-e---o-s r-n-o-t-é ? ------------------------- Qui avez-vous rencontré ? 0
Ką (jūs) atpažinote? Q-i a-ez-vou- ----nn- ? Q-- a-------- r------ ? Q-i a-e---o-s r-c-n-u ? ----------------------- Qui avez-vous reconnu ? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Q---- vous -t-----u----vé ? Q---- v--- ê-------- l--- ? Q-a-d v-u- ê-e---o-s l-v- ? --------------------------- Quand vous êtes-vous levé ? 0
Kada (jūs) pradėjote? Q-----a-ez-v--s -o----cé ? Q---- a-------- c------- ? Q-a-d a-e---o-s c-m-e-c- ? -------------------------- Quand avez-vous commencé ? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Q--n- a--z--ous -r--té-? Q---- a-------- a----- ? Q-a-d a-e---o-s a-r-t- ? ------------------------ Quand avez-vous arrêté ? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Pou-qu-- v--s --e----u--ré-------? P------- v--- ê-------- r------- ? P-u-q-o- v-u- ê-e---o-s r-v-i-l- ? ---------------------------------- Pourquoi vous êtes-vous réveillé ? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? P--r-u-i ê-e---o-s-de--n- -n-ti---e-r-? P------- ê-------- d----- i---------- ? P-u-q-o- ê-e---o-s d-v-n- i-s-i-u-e-r ? --------------------------------------- Pourquoi êtes-vous devenu instituteur ? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? P---q----a--z--o-s--ris -- --xi ? P------- a-------- p--- u- t--- ? P-u-q-o- a-e---o-s p-i- u- t-x- ? --------------------------------- Pourquoi avez-vous pris un taxi ? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? D’où-êt-s vo-s v--u-? D--- ê--- v--- v--- ? D-o- ê-e- v-u- v-n- ? --------------------- D’où êtes vous venu ? 0
Kur (jūs) nuėjote? O---te--vou-----é-? O- ê-------- a--- ? O- ê-e---o-s a-l- ? ------------------- Où êtes-vous allé ? 0
Kur (jūs) buvote? O--a--z----- --- ? O- a-------- é-- ? O- a-e---o-s é-é ? ------------------ Où avez-vous été ? 0
Kam (tu) padėjai? Q---a---u a----? Q-- a---- a--- ? Q-i a---u a-d- ? ---------------- Qui as-tu aidé ? 0
Kam (tu) parašei? À---i -s-t- --rit ? À q-- a---- é---- ? À q-i a---u é-r-t ? ------------------- À qui as-tu écrit ? 0
Kam (tu) atsakei? À--u- -s-----ép--du ? À q-- a---- r------ ? À q-i a---u r-p-n-u ? --------------------- À qui as-tu répondu ? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…