Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   hu Kérdezni – Múlt 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [nyolcvanhat]

Kérdezni – Múlt 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Me---- n--------- v-------? Melyik nyakkendőt viselted? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Me---- a---- v----- m--? Melyik autót vetted meg? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Me---- ú------ f------- e--? Melyik újságra fizettél elő? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ki- l-----? Kit látott? 0
Ką (jūs) sutikote? Ki--- t----------? Kivel találkozott? 0
Ką (jūs) atpažinote? Ki- i----- m--? Kit ismert meg? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Mi--- k--- f--? Mikor kelt fel? 0
Kada (jūs) pradėjote? Mi--- k------ n---? Mikor kezdett neki? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Mi--- h----- a---? Mikor hagyta abba? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Mi--- é----- f--? Miért ébredt fel? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Mi--- l--- t----? Miért lett tanár? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Mi--- h----- t----? Miért hívott taxit? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Ho---- j---? Honnan jött? 0
Kur (jūs) nuėjote? Ho-- m---? Hova ment? 0
Kur (jūs) buvote? Ho- v---? Hol volt? 0
Kam (tu) padėjai? Ki--- s---------? Kinek segítettél? 0
Kam (tu) parašei? Ki--- í----? Kinek írtál? 0
Kam (tu) atsakei? Ki--- v----------? Kinek válaszoltál? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…