Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   lv Jautājumi – pagātne 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [astoņdesmit seši]

Jautājumi – pagātne 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių latvių Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Kā-u --kl--aiti -u -ēsāji? K--- k--------- t- n------ K-d- k-k-a-a-t- t- n-s-j-? -------------------------- Kādu kaklasaiti tu nēsāji? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? K--u mašīnu--u-n-pir-i? K--- m----- t- n------- K-d- m-š-n- t- n-p-r-i- ----------------------- Kādu mašīnu tu nopirki? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Kād------i tu-ab-n-j-? K--- a---- t- a------- K-d- a-ī-i t- a-o-ē-i- ---------------------- Kādu avīzi tu abonēji? 0
Ką (jūs) pamatėte? K---ū- re-zē-āt? K- J-- r-------- K- J-s r-d-ē-ā-? ---------------- Ko Jūs redzējāt? 0
Ką (jūs) sutikote? K--Jūs -a---ā-? K- J-- s------- K- J-s s-t-k-t- --------------- Ko Jūs satikāt? 0
Ką (jūs) atpažinote? K--Jū- a--a-i--t? K- J-- a--------- K- J-s a-p-z-n-t- ----------------- Ko Jūs atpazināt? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? Kad --- -----l-ties? K-- J-- p----------- K-d J-s p-e-ē-ā-i-s- -------------------- Kad Jūs piecēlāties? 0
Kada (jūs) pradėjote? K-d ----sā-ā-? K-- J-- s----- K-d J-s s-k-t- -------------- Kad Jūs sākāt? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? K-- -ū--beid-āt? K-- J-- b------- K-d J-s b-i-z-t- ---------------- Kad Jūs beidzāt? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Kāp----ūs --modā--e-? K---- J-- p---------- K-p-c J-s p-m-d-t-e-? --------------------- Kāpēc Jūs pamodāties? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Kā-ēc-Jū---ļuvā- -ar-skolo----? K---- J-- k----- p-- s--------- K-p-c J-s k-u-ā- p-r s-o-o-ā-u- ------------------------------- Kāpēc Jūs kļuvāt par skolotāju? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? K-p----ū- p--ēm----a---m-tr-? K---- J-- p------ t---------- K-p-c J-s p-ņ-m-t t-k-o-e-r-? ----------------------------- Kāpēc Jūs paņēmāt taksometru? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? No k-rien-s-j-s -t--c--? N- k------- j-- a------- N- k-r-e-e- j-s a-n-c-t- ------------------------ No kurienes jūs atnācāt? 0
Kur (jūs) nuėjote? U- -u-i--- -----iz-ājāt? U- k------ j-- a-------- U- k-r-e-i j-s a-z-ā-ā-? ------------------------ Uz kurieni jūs aizgājāt? 0
Kur (jūs) buvote? Ku----s -i-ā-? K-- J-- b----- K-r J-s b-j-t- -------------- Kur Jūs bijāt? 0
Kam (tu) padėjai? Ka--tu----ī---ji? K-- t- p--------- K-m t- p-l-d-ē-i- ----------------- Kam tu palīdzēji? 0
Kam (tu) parašei? K---t- -a--t---? K-- t- r-------- K-m t- r-k-t-j-? ---------------- Kam tu rakstīji? 0
Kam (tu) atsakei? Ka- t--atbi----i? K-- t- a--------- K-m t- a-b-l-ē-i- ----------------- Kam tu atbildēji? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…