Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   ro Întrebări – Trecut 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [optzeci şi şase]

Întrebări – Trecut 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? C- c---a-ă-ai ------? C- c------ a- p------ C- c-a-a-ă a- p-r-a-? --------------------- Ce cravată ai purtat? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? Ce maş-nă a- cum----t? C- m----- a- c-------- C- m-ş-n- a- c-m-ă-a-? ---------------------- Ce maşină ai cumpărat? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? La-ce r---s---t---- --o--t? L- c- r------ t---- a------ L- c- r-v-s-ă t---i a-o-a-? --------------------------- La ce revistă te-ai abonat? 0
Ką (jūs) pamatėte? Pe --n--a-i v-zu-? P- c--- a-- v----- P- c-n- a-i v-z-t- ------------------ Pe cine aţi văzut? 0
Ką (jūs) sutikote? Cu------v--ţi -n-âlni-? C- c--- v---- î-------- C- c-n- v-a-i î-t-l-i-? ----------------------- Cu cine v-aţi întâlnit? 0
Ką (jūs) atpažinote? P- --ne aţi-re--no-c--? P- c--- a-- r---------- P- c-n- a-i r-c-n-s-u-? ----------------------- Pe cine aţi recunoscut? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? C-nd --aţ-----z--? C--- v---- t------ C-n- v-a-i t-e-i-? ------------------ Când v-aţi trezit? 0
Kada (jūs) pradėjote? C-n------î-cep--? C--- a-- î------- C-n- a-i î-c-p-t- ----------------- Când aţi început? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? C-nd v--ţ--opri-? C--- v---- o----- C-n- v-a-i o-r-t- ----------------- Când v-aţi oprit? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? D--c-----ţ- tr-zi-? D- c- v---- t------ D- c- v-a-i t-e-i-? ------------------- De ce v-aţi trezit? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? D- -e a-i -ev--it -rofes-r? D- c- a-- d------ p-------- D- c- a-i d-v-n-t p-o-e-o-? --------------------------- De ce aţi devenit profesor? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? De-ce---- luat--n--a--? D- c- a-- l--- u- t---- D- c- a-i l-a- u- t-x-? ----------------------- De ce aţi luat un taxi? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? D---n-e-a-i v-nit? D- u--- a-- v----- D- u-d- a-i v-n-t- ------------------ De unde aţi venit? 0
Kur (jūs) nuėjote? U----a-- me-s? U--- a-- m---- U-d- a-i m-r-? -------------- Unde aţi mers? 0
Kur (jūs) buvote? Un-e-aţ---os-? U--- a-- f---- U-d- a-i f-s-? -------------- Unde aţi fost? 0
Kam (tu) padėjai? Cui i-a--a--tat? C-- i--- a------ C-i i-a- a-u-a-? ---------------- Cui i-ai ajutat? 0
Kam (tu) parašei? C-i-i-a- scri-? C-- i--- s----- C-i i-a- s-r-s- --------------- Cui i-ai scris? 0
Kam (tu) atsakei? C-- i--i----pu-s? C-- i--- r------- C-i i-a- r-s-u-s- ----------------- Cui i-ai răspuns? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…