Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   sk Otázky – minulý čas 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [osemdesiatšesť]

Otázky – minulý čas 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? K------ra---- -- -osi-? K---- k------ s- n----- K-o-ú k-a-a-u s- n-s-l- ----------------------- Ktorú kravatu si nosil? 0
Kokį automobilį (tu) pirkai? K--r- a--o s---ú-il? K---- a--- s- k----- K-o-é a-t- s- k-p-l- -------------------- Ktoré auto si kúpil? 0
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? K-----n-vi-- ----i--r----atil? K---- n----- s- s- p---------- K-o-é n-v-n- s- s- p-e-p-a-i-? ------------------------------ Ktoré noviny si si predplatil? 0
Ką (jūs) pamatėte? Ko-o s-e -i---i? K--- s-- v------ K-h- s-e v-d-l-? ---------------- Koho ste videli? 0
Ką (jūs) sutikote? K-h- ----s-retl-? K--- s-- s------- K-h- s-e s-r-t-i- ----------------- Koho ste stretli? 0
Ką (jūs) atpažinote? Koho-s-- sp--n---? K--- s-- s-------- K-h- s-e s-o-n-l-? ------------------ Koho ste spoznali? 0
Kada (jūs) atsikėlėte? K-dy s-e-vst-li? K--- s-- v------ K-d- s-e v-t-l-? ---------------- Kedy ste vstali? 0
Kada (jūs) pradėjote? K-dy s-- -ača-i? K--- s-- z------ K-d- s-e z-č-l-? ---------------- Kedy ste začali? 0
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? K--- st--p---tali? K--- s-- p-------- K-d- s-e p-e-t-l-? ------------------ Kedy ste prestali? 0
Kodėl (jūs) atsibudote? Preč---te s---ob--il-? P---- s-- s- z-------- P-e-o s-e s- z-b-d-l-? ---------------------- Prečo ste sa zobudili? 0
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? P------t- s- -t--- -či--ľo-? P---- s-- s- s---- u-------- P-e-o s-e s- s-a-i u-i-e-o-? ---------------------------- Prečo ste sa stali učiteľom? 0
Kodėl (jūs) važiavote taksi? P---o s---iš-i ---íkom? P---- s-- i--- t------- P-e-o s-e i-l- t-x-k-m- ----------------------- Prečo ste išli taxíkom? 0
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? O-----------r-šli? O----- s-- p------ O-k-a- s-e p-i-l-? ------------------ Odkiaľ ste prišli? 0
Kur (jūs) nuėjote? K-m-s-e-i---? K-- s-- i---- K-m s-e i-l-? ------------- Kam ste išli? 0
Kur (jūs) buvote? K-- --- -ol-? K-- s-- b---- K-e s-e b-l-? ------------- Kde ste boli? 0
Kam (tu) padėjai? Ko-- s------ho-? K--- s- p------- K-m- s- p-m-h-l- ---------------- Komu si pomohol? 0
Kam (tu) parašei? K-m---i--ís--? K--- s- p----- K-m- s- p-s-l- -------------- Komu si písal? 0
Kam (tu) atsakei? Komu -i odpo-e--l? K--- s- o--------- K-m- s- o-p-v-d-l- ------------------ Komu si odpovedal? 0

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…