Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   sr Питати – прошлост 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [осамдесет и шест]

86 [osamdeset i šest]

Питати – прошлост 2

[Pitati – prošlost 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Кој----ав----с---о--- - --с-л-? К--- к------ с- н---- / н------ К-ј- к-а-а-у с- н-с-о / н-с-л-? ------------------------------- Коју кравату си носио / носила? 0
K--- kr-v-tu -i nosio-- -osila? K--- k------ s- n---- / n------ K-j- k-a-a-u s- n-s-o / n-s-l-? ------------------------------- Koju kravatu si nosio / nosila?
Kokį automobilį (tu) pirkai? К--и----- -и--упи--/ --пи--? К--- а--- с- к---- / к------ К-ј- а-т- с- к-п-о / к-п-л-? ---------------------------- Који ауто си купио / купила? 0
Koj- -u-o-si --p-o-/ kupi--? K--- a--- s- k---- / k------ K-j- a-t- s- k-p-o / k-p-l-? ---------------------------- Koji auto si kupio / kupila?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? На--ој----в--е ---пре--ла-ен ---р---лаћ--а? Н- к--- н----- с- п--------- / п----------- Н- к-ј- н-в-н- с- п-е-п-а-е- / п-е-п-а-е-а- ------------------------------------------- На које новине си претплаћен / претплаћена? 0
N- k--- --v-ne -i-p-e-p--c-e- --pre-plaće--? N- k--- n----- s- p---------- / p------------ N- k-j- n-v-n- s- p-e-p-a-́-n / p-e-p-a-́-n-? --------------------------------------------- Na koje novine si pretplaćen / pretplaćena?
Ką (jūs) pamatėte? Ко-а-с---в---л-? К--- с-- в------ К-г- с-е в-д-л-? ---------------- Кога сте видели? 0
K--a-st--vi--l-? K--- s-- v------ K-g- s-e v-d-l-? ---------------- Koga ste videli?
Ką (jūs) sutikote? Кога---е-с-ели? К--- с-- с----- К-г- с-е с-е-и- --------------- Кога сте срели? 0
K-ga-st- --el-? K--- s-- s----- K-g- s-e s-e-i- --------------- Koga ste sreli?
Ką (jūs) atpažinote? К--а-с-- пр----на-и? К--- с-- п---------- К-г- с-е п-е-о-н-л-? -------------------- Кога сте препознали? 0
Ko-a-s-- -re--zn--i? K--- s-- p---------- K-g- s-e p-e-o-n-l-? -------------------- Koga ste prepoznali?
Kada (jūs) atsikėlėte? К-да-ст- -с-ал-? К--- с-- у------ К-д- с-е у-т-л-? ---------------- Када сте устали? 0
Ka-- ste u---l-? K--- s-- u------ K-d- s-e u-t-l-? ---------------- Kada ste ustali?
Kada (jūs) pradėjote? К--а -т- -о-е-и? К--- с-- п------ К-д- с-е п-ч-л-? ---------------- Када сте почели? 0
K--a s-e p-č--i? K--- s-- p------ K-d- s-e p-č-l-? ---------------- Kada ste počeli?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? Ка-а---е пр-с----? К--- с-- п-------- К-д- с-е п-е-т-л-? ------------------ Када сте престали? 0
Ka-a st---res-ali? K--- s-- p-------- K-d- s-e p-e-t-l-? ------------------ Kada ste prestali?
Kodėl (jūs) atsibudote? За-----те -- про-удили? З---- с-- с- п--------- З-ш-о с-е с- п-о-у-и-и- ----------------------- Зашто сте се пробудили? 0
Z---o-st- -e-p-o-u----? Z---- s-- s- p--------- Z-š-o s-e s- p-o-u-i-i- ----------------------- Zašto ste se probudili?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? З-ш-о--те-пос---- -----љ? З---- с-- п------ у------ З-ш-о с-е п-с-а-и у-и-е-? ------------------------- Зашто сте постали учитељ? 0
Z-š-o s-e -ost-li u--t-lj? Z---- s-- p------ u------- Z-š-o s-e p-s-a-i u-i-e-j- -------------------------- Zašto ste postali učitelj?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? За--о-с-е -зел----кс-? З---- с-- у---- т----- З-ш-о с-е у-е-и т-к-и- ---------------------- Зашто сте узели такси? 0
Zašt- -te u-e-i -a---? Z---- s-- u---- t----- Z-š-o s-e u-e-i t-k-i- ---------------------- Zašto ste uzeli taksi?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Од---- -те -----? О----- с-- д----- О-а-л- с-е д-ш-и- ----------------- Одакле сте дошли? 0
O-a-l- st- --šl-? O----- s-- d----- O-a-l- s-e d-š-i- ----------------- Odakle ste došli?
Kur (jūs) nuėjote? Г-е-сте----и? Г-- с-- и---- Г-е с-е и-л-? ------------- Где сте ишли? 0
Gd- st- išli? G-- s-- i---- G-e s-e i-l-? ------------- Gde ste išli?
Kur (jūs) buvote? Г-е--т- б--и? Г-- с-- б---- Г-е с-е б-л-? ------------- Где сте били? 0
G-e-s-e b-li? G-- s-- b---- G-e s-e b-l-? ------------- Gde ste bili?
Kam (tu) padėjai? Ко-е--и --м---о---п--о-ла? К--- с- п------ / п------- К-м- с- п-м-г-о / п-м-г-а- -------------------------- Коме си помогао / помогла? 0
K-m---- -o----o-/--o---la? K--- s- p------ / p------- K-m- s- p-m-g-o / p-m-g-a- -------------------------- Kome si pomogao / pomogla?
Kam (tu) parašei? Ко-- си---с-- - пис---? К--- с- п---- / п------ К-м- с- п-с-о / п-с-л-? ----------------------- Коме си писао / писала? 0
Ko-e si-pi--o---p--al-? K--- s- p---- / p------ K-m- s- p-s-o / p-s-l-? ----------------------- Kome si pisao / pisala?
Kam (tu) atsakei? Ко----и-од-ов-рио --одг-во----? К--- с- о-------- / о---------- К-м- с- о-г-в-р-о / о-г-в-р-л-? ------------------------------- Коме си одговорио / одговорила? 0
K-m- si-odgovorio /-od-o-o-i--? K--- s- o-------- / o---------- K-m- s- o-g-v-r-o / o-g-v-r-l-? ------------------------------- Kome si odgovorio / odgovorila?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…