Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   uk Питання – минулий час 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [вісімдесят шість]

86 [visimdesyat shistʹ]

Питання – минулий час 2

[Pytannya – mynulyy̆ chas 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? Я----р-ватк--ти -ос--? Я-- к------- т- н----- Я-у к-а-а-к- т- н-с-в- ---------------------- Яку краватку ти носив? 0
Y--- k-a-at-- -- -o---? Y--- k------- t- n----- Y-k- k-a-a-k- t- n-s-v- ----------------------- Yaku kravatku ty nosyv?
Kokį automobilį (tu) pirkai? Як------омо---ь -- ку--в? Я--- а--------- т- к----- Я-и- а-т-м-б-л- т- к-п-в- ------------------------- Який автомобіль ти купив? 0
Yak--- -v--m-b-l- ty---p-v? Y----- a--------- t- k----- Y-k-y- a-t-m-b-l- t- k-p-v- --------------------------- Yakyy̆ avtomobilʹ ty kupyv?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? Яку -а---у ти--ер-д--атив? Я-- г----- т- п----------- Я-у г-з-т- т- п-р-д-л-т-в- -------------------------- Яку газету ти передплатив? 0
Ya-- ha--tu -y--ere-p-at-v? Y--- h----- t- p----------- Y-k- h-z-t- t- p-r-d-l-t-v- --------------------------- Yaku hazetu ty peredplatyv?
Ką (jūs) pamatėte? Ко-- ----а-или? К--- в- б------ К-г- в- б-ч-л-? --------------- Кого ви бачили? 0
K--- vy--a-h-l-? K--- v- b------- K-h- v- b-c-y-y- ---------------- Koho vy bachyly?
Ką (jūs) sutikote? Кого-В- -ус--і-и? К--- В- з-------- К-г- В- з-с-р-л-? ----------------- Кого Ви зустріли? 0
Koh- -y zu-t---y? K--- V- z-------- K-h- V- z-s-r-l-? ----------------- Koho Vy zustrily?
Ką (jūs) atpažinote? Ко---В- пі-на-и? К--- В- п------- К-г- В- п-з-а-и- ---------------- Кого Ви пізнали? 0
K--o--y-pi-na-y? K--- V- p------- K-h- V- p-z-a-y- ---------------- Koho Vy piznaly?
Kada (jūs) atsikėlėte? Коли -и --тали? К--- В- в------ К-л- В- в-т-л-? --------------- Коли Ви встали? 0
K--y-Vy--s--l-? K--- V- v------ K-l- V- v-t-l-? --------------- Koly Vy vstaly?
Kada (jūs) pradėjote? К----В--поч-ли? К--- В- п------ К-л- В- п-ч-л-? --------------- Коли Ви почали? 0
Ko-y----po-h-ly? K--- V- p------- K-l- V- p-c-a-y- ---------------- Koly Vy pochaly?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? К-л--Ви---ип-ни--? К--- В- п--------- К-л- В- п-и-и-и-и- ------------------ Коли Ви припинили? 0
Kol- V--p--pyny-y? K--- V- p--------- K-l- V- p-y-y-y-y- ------------------ Koly Vy prypynyly?
Kodėl (jūs) atsibudote? Чому-В---р-к--улис-? Ч--- В- п----------- Ч-м- В- п-о-и-у-и-я- -------------------- Чому Ви прокинулися? 0
Chomu ----r--y-u-ys--? C---- V- p------------ C-o-u V- p-o-y-u-y-y-? ---------------------- Chomu Vy prokynulysya?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? Ч--у--- стал- -чителе-? Ч--- В- с---- в-------- Ч-м- В- с-а-и в-и-е-е-? ----------------------- Чому Ви стали вчителем? 0
C--mu V- --a---v-h-----m? C---- V- s---- v--------- C-o-u V- s-a-y v-h-t-l-m- ------------------------- Chomu Vy staly vchytelem?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? Ч--- -и-в-я-и т----? Ч--- В- в---- т----- Ч-м- В- в-я-и т-к-і- -------------------- Чому Ви взяли таксі? 0
Ch-m- V- -z--ly --ksi? C---- V- v----- t----- C-o-u V- v-y-l- t-k-i- ---------------------- Chomu Vy vzyaly taksi?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? Зв-дк- Ви--р-й---? З----- В- п------- З-і-к- В- п-и-ш-и- ------------------ Звідки Ви прийшли? 0
Z-i--y -y -----s---? Z----- V- p--------- Z-i-k- V- p-y-̆-h-y- -------------------- Zvidky Vy pryy̆shly?
Kur (jūs) nuėjote? К-ди--и ходили? К--- В- х------ К-д- В- х-д-л-? --------------- Куди Ви ходили? 0
K--- -y kh--y--? K--- V- k------- K-d- V- k-o-y-y- ---------------- Kudy Vy khodyly?
Kur (jūs) buvote? Д- Ви--ули? Д- В- б---- Д- В- б-л-? ----------- Де Ви були? 0
D---y b--y? D- V- b---- D- V- b-l-? ----------- De Vy buly?
Kam (tu) padėjai? Кому ти доп---- - --по-ог--? К--- т- д------ / д--------- К-м- т- д-п-м-г / д-п-м-г-а- ---------------------------- Кому ти допоміг / допомогла? 0
K-mu--- -o-o-ih /---p-m--l-? K--- t- d------ / d--------- K-m- t- d-p-m-h / d-p-m-h-a- ---------------------------- Komu ty dopomih / dopomohla?
Kam (tu) parašei? Ко-у -и-н-пис-- ---аписа-а? К--- т- н------ / н-------- К-м- т- н-п-с-в / н-п-с-л-? --------------------------- Кому ти написав / написала? 0
Kom- -- ----s---/-nap--ala? K--- t- n------ / n-------- K-m- t- n-p-s-v / n-p-s-l-? --------------------------- Komu ty napysav / napysala?
Kam (tu) atsakei? К----ти ---пові--/---д------? К--- т- в------- / в--------- К-м- т- в-д-о-і- / в-д-о-і-а- ----------------------------- Кому ти відповів / відповіла? 0
K--- -y---d-o--- /--idpov-l-? K--- t- v------- / v--------- K-m- t- v-d-o-i- / v-d-o-i-a- ----------------------------- Komu ty vidpoviv / vidpovila?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…