Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   el Δευτερεύουσες προτάσεις με αν

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [ενενήντα τρία]

93 [enenḗnta tría]

Δευτερεύουσες προτάσεις με αν

[Deutereúouses protáseis me an]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių graikų Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. Δεν-ξ--- -- -ε-α--πά-ι. Δ-- ξ--- α- μ- α------- Δ-ν ξ-ρ- α- μ- α-α-ά-ι- ----------------------- Δεν ξέρω αν με αγαπάει. 0
D-n --r---n m--a-a-á--. D-- x--- a- m- a------- D-n x-r- a- m- a-a-á-i- ----------------------- Den xérō an me agapáei.
(Aš) nežinau, ar jis grįš. Δ---ξέρ- ---θ--γ-ρίσει. Δ-- ξ--- α- θ- γ------- Δ-ν ξ-ρ- α- θ- γ-ρ-σ-ι- ----------------------- Δεν ξέρω αν θα γυρίσει. 0
D----é-ō a- --a gy-í--i. D-- x--- a- t-- g------- D-n x-r- a- t-a g-r-s-i- ------------------------ Den xérō an tha gyrísei.
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. Δεν--έρω -ν θα-μ-υ -----ων-σει. Δ-- ξ--- α- θ- μ-- τ----------- Δ-ν ξ-ρ- α- θ- μ-υ τ-λ-φ-ν-σ-ι- ------------------------------- Δεν ξέρω αν θα μου τηλεφωνήσει. 0
Den-x--ō--n th---ou --l-p--nḗ---. D-- x--- a- t-- m-- t------------ D-n x-r- a- t-a m-u t-l-p-ō-ḗ-e-. --------------------------------- Den xérō an tha mou tēlephōnḗsei.
Ar jis mane myli? Άραγε-μ- α-α----; Ά---- μ- α------- Ά-α-ε μ- α-α-ά-ι- ----------------- Άραγε με αγαπάει; 0
Á-a-e-m- a-a-áe-? Á---- m- a------- Á-a-e m- a-a-á-i- ----------------- Árage me agapáei?
Ar jis grįš? Άρ--- -α -υρί---; Ά---- θ- γ------- Ά-α-ε θ- γ-ρ-σ-ι- ----------------- Άραγε θα γυρίσει; 0
Á-age -h---yrí-e-? Á---- t-- g------- Á-a-e t-a g-r-s-i- ------------------ Árage tha gyrísei?
Ar jis man paskambins? Άρ--- θα--ε-----ι---λ-φ-νο; Ά---- θ- μ- π---- τ-------- Ά-α-ε θ- μ- π-ρ-ι τ-λ-φ-ν-; --------------------------- Άραγε θα με πάρει τηλέφωνο; 0
Ár-g- th-----p---i-t--ép-ōno? Á---- t-- m- p---- t--------- Á-a-e t-a m- p-r-i t-l-p-ō-o- ----------------------------- Árage tha me párei tēléphōno?
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. Α-αρ-τ-έ----αν-μ- σκ-φτετα-. Α---------- α- μ- σ--------- Α-α-ω-ι-μ-ι α- μ- σ-έ-τ-τ-ι- ---------------------------- Αναρωτιέμαι αν με σκέφτεται. 0
Anar--i-m-i -n-m- -k-ph----i. A---------- a- m- s---------- A-a-ō-i-m-i a- m- s-é-h-e-a-. ----------------------------- Anarōtiémai an me sképhtetai.
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. Α-αρ-τιέ------ έ-ε-----η. Α---------- α- έ--- ά---- Α-α-ω-ι-μ-ι α- έ-ε- ά-λ-. ------------------------- Αναρωτιέμαι αν έχει άλλη. 0
Anar----m----n éch-- ál--. A---------- a- é---- á---- A-a-ō-i-m-i a- é-h-i á-l-. -------------------------- Anarōtiémai an échei állē.
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. Α-αρω-ιέμ-- αν-λ-ει ψέ-α-α. Α---------- α- λ--- ψ------ Α-α-ω-ι-μ-ι α- λ-ε- ψ-μ-τ-. --------------------------- Αναρωτιέμαι αν λέει ψέματα. 0
Ana-ōt------an ------s--a--. A---------- a- l--- p------- A-a-ō-i-m-i a- l-e- p-é-a-a- ---------------------------- Anarōtiémai an léei psémata.
Ar jis apie mane galvoja? Άρ-γε-μ----έ-τ--αι; Ά---- μ- σ--------- Ά-α-ε μ- σ-έ-τ-τ-ι- ------------------- Άραγε με σκέφτεται; 0
Ára-e -e-s-é------i? Á---- m- s---------- Á-a-e m- s-é-h-e-a-? -------------------- Árage me sképhtetai?
Ar jis turi kitą? Άρ-γε-έ-ε--ά--η; Ά---- έ--- ά---- Ά-α-ε έ-ε- ά-λ-; ---------------- Άραγε έχει άλλη; 0
Árag--é-h---ál--? Á---- é---- á---- Á-a-e é-h-i á-l-? ----------------- Árage échei állē?
Ar jis sako tiesą? Άρ-γε-λ--- --ν-α-ήθ---; Ά---- λ--- τ-- α------- Ά-α-ε λ-ε- τ-ν α-ή-ε-α- ----------------------- Άραγε λέει την αλήθεια; 0
Á---- lée- tē- alḗ-h-ia? Á---- l--- t-- a-------- Á-a-e l-e- t-n a-ḗ-h-i-? ------------------------ Árage léei tēn alḗtheia?
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. Α-φ-βά--- -- τ-υ α---ω-πρα-μ--ι-ά. Α-------- α- τ-- α---- π---------- Α-φ-β-λ-ω α- τ-υ α-έ-ω π-α-μ-τ-κ-. ---------------------------------- Αμφιβάλλω αν του αρέσω πραγματικά. 0
Amph-b-llō--- t-u--ré-- p---m-tik-. A--------- a- t-- a---- p---------- A-p-i-á-l- a- t-u a-é-ō p-a-m-t-k-. ----------------------------------- Amphibállō an tou arésō pragmatiká.
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. Αμ--β-----αν--α---- γ---ει. Α-------- α- θ- μ-- γ------ Α-φ-β-λ-ω α- θ- μ-υ γ-ά-ε-. --------------------------- Αμφιβάλλω αν θα μου γράψει. 0
Am----á-lō -n tha-m-- grá-s-i. A--------- a- t-- m-- g------- A-p-i-á-l- a- t-a m-u g-á-s-i- ------------------------------ Amphibállō an tha mou grápsei.
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. Α-φιβ-λ-- ----α-μ- π--τρ--τ--. Α-------- α- θ- μ- π---------- Α-φ-β-λ-ω α- θ- μ- π-ν-ρ-υ-ε-. ------------------------------ Αμφιβάλλω αν θα με παντρευτεί. 0
A-p-i-á--ō -n -h- -- p---r-ute-. A--------- a- t-- m- p---------- A-p-i-á-l- a- t-a m- p-n-r-u-e-. -------------------------------- Amphibállō an tha me pantreuteí.
Ar tikrai aš jam patinku? Άρ-γε-τ---αρ----στα α-ή---α; Ά---- τ-- α---- σ-- α------- Ά-α-ε τ-υ α-έ-ω σ-α α-ή-ε-α- ---------------------------- Άραγε του αρέσω στα αλήθεια; 0
Á--ge---u --é-------al-the--? Á---- t-- a---- s-- a-------- Á-a-e t-u a-é-ō s-a a-ḗ-h-i-? ----------------------------- Árage tou arésō sta alḗtheia?
Ar jis man parašys? Άρ--ε-θα-μ-υ --άψει; Ά---- θ- μ-- γ------ Ά-α-ε θ- μ-υ γ-ά-ε-; -------------------- Άραγε θα μου γράψει; 0
Ár-g- --- m-u-g-áp--i? Á---- t-- m-- g------- Á-a-e t-a m-u g-á-s-i- ---------------------- Árage tha mou grápsei?
Ar jis mane ves? Άρ-γε θα--ε π-ν-ρε-τε-; Ά---- θ- μ- π---------- Ά-α-ε θ- μ- π-ν-ρ-υ-ε-; ----------------------- Άραγε θα με παντρευτεί; 0
Á-a-e-tha----p-ntre-teí? Á---- t-- m- p---------- Á-a-e t-a m- p-n-r-u-e-? ------------------------ Árage tha me pantreuteí?

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...