Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   fi Liitepartikkelit -ko / -kö

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [yhdeksänkymmentäkolme]

Liitepartikkelit -ko / -kö

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. En t----- r--------- h-- m----. En tiedä, rakastaako hän minua. 0
(Aš) nežinau, ar jis grįš. En t----- t------ h-- t-------. En tiedä, tuleeko hän takaisin. 0
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. En t----- s-------- h-- m------. En tiedä, soittaako hän minulle. 0
Ar jis mane myli? Ra----------- h-- m----? Rakastaakohan hän minua? 0
Ar jis grįš? Tu-------- h-- t------? Tuleekohan hän takasin? 0
Ar jis man paskambins? So---------- h-- m------? Soittaakohan hän minulle? 0
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. Ky--- i--------- a---------- h-- m----. Kysyn itseltäni, ajatteleeko hän minua. 0
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. Ky--- i--------- o--- h------ j--- t-----. Kysyn itseltäni, onko hänellä joku toinen. 0
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. Ky--- i--------- v----------- h--. Kysyn itseltäni, valehteleeko hän. 0
Ar jis apie mane galvoja? Aj------------ h-- m----? Ajatteleekohan hän minua? 0
Ar jis turi kitą? On----- h------ j--- t-----? Onkohan hänellä joku toinen? 0
Ar jis sako tiesą? Pu-------- h-- t----? Puhuukohan hän totta? 0
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. Mi-- e------- p------ h-- m------. Minä epäilen, pitääkö hän minusta. 0
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. Mi-- e------- k----------- h-- m------. Minä epäilen, kirjoittaako hän minulle. 0
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. Mi-- e------- m------ h-- k------- n--------. Minä epäilen, meneekö hän kanssani naimisiin. 0
Ar tikrai aš jam patinku? Pi-------- h-- m------ t------? Pitääköhän hän minusta todella? 0
Ar jis man parašys? Ki------------- h-- m------? Kirjoittaakohan hän minulle? 0
Ar jis mane ves? Me-------- h-- k------- n--------? Meneeköhän hän kanssani naimisiin? 0

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...