Pasikalbėjimų knygelė

lt Šalutiniai sakiniai su ar   »   hu Mellékmondatok: vajon - “e” kérdőszóval

93 [devyniasdešimt trys]

Šalutiniai sakiniai su ar

Šalutiniai sakiniai su ar

93 [kilencvenhárom]

Mellékmondatok: vajon - “e” kérdőszóval

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
(Aš) nežinau, ar jis mane myli. Ne- t----- v---- s-------. Nem tudom, vajon szeret-e. 0
(Aš) nežinau, ar jis grįš. Ne- t----- v---- v----------. Nem tudom, vajon visszajön-e. 0
(Aš) nežinau, ar jis man paskambins. Ne- t----- v---- f-------. Nem tudom, vajon felhív-e. 0
Ar jis mane myli? Va--- s------- e----? Vajon szeret-e engem? 0
Ar jis grįš? Va--- v----------? Vajon visszajön-e? 0
Ar jis man paskambins? Va--- f------- e----? Vajon felhív-e engem? 0
Aš klausiu savęs, ar jis apie mane galvoja. Az-- t------- v---- g------- r--? Azon tűnődöm, vajon gondol-e rám? 0
Aš klausiu savęs, ar jis turi kitą. Az-- t------- v---- v---- v-------? Azon tűnődöm, vajon van-e valakije? 0
Aš klausiu savęs, ar jis nemeluoja. Az-- t------- v---- h--------? Azon tűnődöm, vajon hazudik-e? 0
Ar jis apie mane galvoja? Va--- g------- r--? Vajon gondol-e rám? 0
Ar jis turi kitą? Va--- v---- v-------? Vajon van-e valakije? 0
Ar jis sako tiesą? Va--- a- i-------- m-------? Vajon az igazságot mondja-e? 0
(Aš) abejoju, ar (aš) jam tikrai patinku. Ké--------- v---- v------ k------- e----. Kételkedem, vajon valóban kedvel-e engem. 0
(Aš) abejoju, ar jis man parašys. Ké--------- v---- í--- n----. Kételkedem, vajon ír-e nekem. 0
(Aš) abejoju, ar jis mane ves. Ké--------- v---- e------- f--------. Kételkedem, vajon elvesz-e feleségül. 0
Ar tikrai aš jam patinku? Va--- t------ k-------? Vajon tényleg kedvel-e? 0
Ar jis man parašys? Va--- í--- n----? Vajon ír-e nekem? 0
Ar jis mane ves? Va--- e------- f--------? Vajon elvesz-e feleségül? 0

Kaip smegenys išmoksta gramatikos?

Gimtosios kalbos pradedame mokytis dar kūdikystėje. Tai nutinka savaime. Mes to nepastebime. Tačiau mūsų smegenys sugeba labai daug išmokti. Pavyzdžiui, mokydamosios gramatikos, smegenys turi daug dirbti. Kasdien jos girdi naujus dalykus. Nuolatos patiria naujus stimulus. Tačiau smegenys negali kiekvieno stimulo apdoroti atskirai. Jos turi veikti ekonomiškai. Todėl jos kreipia dėmesį į reguliarumą. Smegenys prisimena tai, ką dažnai girdi. Jos užfiksuoja, kaip dažnai kas nors pasikartoja. Vėliau iš tų pavyzdžių jos suformuoja gramatinę taisyklę. Vaikai žino, kada sakinys būna taisyklingas, o kada ne. Tačiau jie nežino, kodėl. Jų smegenys žino taisykles nors jų ir nesimokė. Suaugusieji kalbų mokosi kitaip. Jie jau žino savo gimtosios kalbos struktūras. Jos tampa pagrindu naujos gramatikos taisyklėms. Tačiau tam, kad išmoktų, suaugusiesiems tenka mokytis. Kai smegenys išmoksta gramatikos, ji įgauna fiksuotą sistemą. Tai, pavyzdžiui, pastebima su daiktavardžiais ir veiksmažodžiais. Jie saugomi skirtingose smegenų srityse. Juos apdorojant aktyvuojamos skirtingos smegenų sritys. Paprastos taisyklės išmokstamos kitaip nei sudėtingos. Esant sudėtingoms taisyklėms, veikia daugiau smegenų sričių. Kaip būtent smegenys išmoksta gramatikos, kol kas nebuvo ištirta. Tačiau mes žinome, kad teoriškai jos gali išmokti kiekvieną gramatikos taisyklę...