Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 1   »   sr Везници 1

94 [devyniasdešimt keturi]

Jungtukai 1

Jungtukai 1

94 [деведесет и четири]

94 [devedeset i četiri]

Везници 1

[Veznici 1]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
Palauk, kol liausis lietus. Че--ј---к к--- не п-ес----. Ч---- д-- к--- н- п-------- Ч-к-ј д-к к-ш- н- п-е-т-н-. --------------------------- Чекај док киша не престане. 0
Č---j--o----š--n------t-n-. Č---- d-- k--- n- p-------- Č-k-j d-k k-š- n- p-e-t-n-. --------------------------- Čekaj dok kiša ne prestane.
Palauk, kol (aš) susiruošiu. Ч--а--д-к --врш--. Ч---- д-- з------- Ч-к-ј д-к з-в-ш-м- ------------------ Чекај док завршим. 0
Ček-j d-k --vr--m. Č---- d-- z------- Č-k-j d-k z-v-š-m- ------------------ Čekaj dok završim.
Palauk, kol jis grįš. Чекај-до- се-о---е--р---. Ч---- д-- с- о- н- в----- Ч-к-ј д-к с- о- н- в-а-и- ------------------------- Чекај док се он не врати. 0
Ček-- d-k ---on-n---rati. Č---- d-- s- o- n- v----- Č-k-j d-k s- o- n- v-a-i- ------------------------- Čekaj dok se on ne vrati.
(Aš) palauksiu, kol išdžius mano plaukai. Ј--че--- --к--и--- ко-- н--осу-и. Ј- ч---- д-- м- с- к--- н- о----- Ј- ч-к-м д-к м- с- к-с- н- о-у-и- --------------------------------- Ја чекам док ми се коса не осуши. 0
J- -ek---d-k -i -e-kos- -- -su-i. J- č---- d-- m- s- k--- n- o----- J- č-k-m d-k m- s- k-s- n- o-u-i- --------------------------------- Ja čekam dok mi se kosa ne osuši.
(Aš) palauksiu, kol baigsis filmas. Ј-----а----к--е------не --в-ши. Ј- ч---- д-- с- ф--- н- з------ Ј- ч-к-м д-к с- ф-л- н- з-в-ш-. ------------------------------- Ја чекам док се филм не заврши. 0
Ja-čekam -ok -e ---m-ne-završi. J- č---- d-- s- f--- n- z------ J- č-k-m d-k s- f-l- n- z-v-š-. ------------------------------- Ja čekam dok se film ne završi.
(Aš) palauksiu, kol užsidegs žalia šviesoforo šviesa. Ја чек-м до- на-с--аф-р- ---б-д- --л---. Ј- ч---- д-- н- с------- н- б--- з------ Ј- ч-к-м д-к н- с-м-ф-р- н- б-д- з-л-н-. ---------------------------------------- Ја чекам док на семафору не буде зелено. 0
Ja -eka- do--na --m-fo-u-n--b--e ---en-. J- č---- d-- n- s------- n- b--- z------ J- č-k-m d-k n- s-m-f-r- n- b-d- z-l-n-. ---------------------------------------- Ja čekam dok na semaforu ne bude zeleno.
Kada (tu) vyksi atostogų? Кад--п-т-ј----а го--шњ--одмор? К--- п------ н- г------ о----- К-д- п-т-ј-ш н- г-д-ш-и о-м-р- ------------------------------ Када путујеш на годишњи одмор? 0
K-d-----u--š--- ---i-nji-od---? K--- p------ n- g------- o----- K-d- p-t-j-š n- g-d-š-j- o-m-r- ------------------------------- Kada putuješ na godišnji odmor?
Ar dar prieš vasaros atostogas? Јо--пре-л--њ-г -аспу---? Ј-- п-- л----- р-------- Ј-ш п-е л-т-е- р-с-у-т-? ------------------------ Још пре летњег распуста? 0
J-š--re-le--j-- ----us--? J-- p-- l------ r-------- J-š p-e l-t-j-g r-s-u-t-? ------------------------- Još pre letnjeg raspusta?
Taip, dar prieš prasidedant vasaros atostogoms. Да, ----пре не----о--- ле-њ- -------. Д-- ј-- п-- н--- п---- л---- р------- Д-, ј-ш п-е н-г- п-ч-е л-т-и р-с-у-т- ------------------------------------- Да, још пре него почне летњи распуст. 0
Da--j-- pre----- -oč-e letn-- r--pu--. D-- j-- p-- n--- p---- l----- r------- D-, j-š p-e n-g- p-č-e l-t-j- r-s-u-t- -------------------------------------- Da, još pre nego počne letnji raspust.
Sutaisyk stogą, kol dar neprasidėjo žiema. По---в- кр----пр- н--- --о--очне-з-ма. П------ к---- п-- н--- ш-- п---- з---- П-п-а-и к-о-, п-е н-г- ш-о п-ч-е з-м-. -------------------------------------- Поправи кров, пре него што почне зима. 0
Po-ra-i--r--, -re-n-g- --o--očne --m-. P------ k---- p-- n--- š-- p---- z---- P-p-a-i k-o-, p-e n-g- š-o p-č-e z-m-. -------------------------------------- Popravi krov, pre nego što počne zima.
Prieš sėsdamas prie stalo nusiplauk rankas. О---и р--е- -р- --го -то ----еш-за-с--. О---- р---- п-- н--- ш-- с----- з- с--- О-е-и р-к-, п-е н-г- ш-о с-д-е- з- с-о- --------------------------------------- Опери руке, пре него што седнеш за сто. 0
Operi -u----p----ego--t- s-dn-š za s-o. O---- r---- p-- n--- š-- s----- z- s--- O-e-i r-k-, p-e n-g- š-o s-d-e- z- s-o- --------------------------------------- Operi ruke, pre nego što sedneš za sto.
Prieš išeidamas uždaryk langą. З--во----р-зо---п----е---------а---. З------ п------ п-- н--- ш-- и------ З-т-о-и п-о-о-, п-е н-г- ш-о и-а-е-. ------------------------------------ Затвори прозор, пре него што изађеш. 0
Z---o---proz-r, pr- --go š-- i-ađeš. Z------ p------ p-- n--- š-- i------ Z-t-o-i p-o-o-, p-e n-g- š-o i-a-e-. ------------------------------------ Zatvori prozor, pre nego što izađeš.
Kada pareisi namo? Ка-- --ш---ћи---ћ-? К--- ћ-- д--- к---- К-д- ћ-ш д-ћ- к-ћ-? ------------------- Када ћеш доћи кући? 0
K----c--- do--i-kući? K--- c--- d---- k----- K-d- c-e- d-c-i k-c-i- ---------------------- Kada ćeš doći kući?
Po pamokų? Нак-- н-с-аве? Н---- н------- Н-к-н н-с-а-е- -------------- Након наставе? 0
N-kon--ast-v-? N---- n------- N-k-n n-s-a-e- -------------- Nakon nastave?
Taip, kai baigsis pamokos / pasibaigus pamokoms. Да,-н-к-н---- -е н---а---з--р--. Д-- н---- ш-- с- н------ з------ Д-, н-к-н ш-о с- н-с-а-а з-в-ш-. -------------------------------- Да, након што се настава заврши. 0
Da---a--n-š-o ---na--a-- z--rši. D-- n---- š-- s- n------ z------ D-, n-k-n š-o s- n-s-a-a z-v-š-. -------------------------------- Da, nakon što se nastava završi.
Po avarijos / po to, kai jam įvyko avarija, / jis negalėjo daugiau dirbti. На----шт- -е----- -------, о- виш- -ије--ог---р-----. Н---- ш-- ј- и--- н------- о- в--- н--- м---- р------ Н-к-н ш-о ј- и-а- н-з-о-у- о- в-ш- н-ј- м-г-о р-д-т-. ----------------------------------------------------- Након што је имао незгоду, он више није могао радити. 0
N-kon-što--e --a- ne-g---,----v--e---j--m---- ------. N---- š-- j- i--- n------- o- v--- n--- m---- r------ N-k-n š-o j- i-a- n-z-o-u- o- v-š- n-j- m-g-o r-d-t-. ----------------------------------------------------- Nakon što je imao nezgodu, on više nije mogao raditi.
Po to, kai jis neteko darbo, išvyko į Ameriką. Н-к---што-ј--и----ио-поса-,----ша---- у--м---ку. Н---- ш-- ј- и------ п----- о----- j- у А------- Н-к-н ш-о ј- и-г-б-о п-с-о- о-и-а- j- у А-е-и-у- ------------------------------------------------ Након што је изгубио посао, отишао je у Америку. 0
Na-on ----j- -z--b-o-po--o, ----a- ---u-Am-riku. N---- š-- j- i------ p----- o----- j- u A------- N-k-n š-o j- i-g-b-o p-s-o- o-i-a- j- u A-e-i-u- ------------------------------------------------ Nakon što je izgubio posao, otišao je u Ameriku.
Po to, kai jis išvyko į Ameriką, jis praturtėjo. Н-к-- -т--је-отиша--- --ерик-, -- -е-о-огатио. Н---- ш-- ј- о----- у А------- о- с- о-------- Н-к-н ш-о ј- о-и-а- у А-е-и-у- о- с- о-о-а-и-. ---------------------------------------------- Након што је отишао у Америку, он се обогатио. 0
N-k-n š-- ----ti--o u-Amer---, on -e ob--a-i-. N---- š-- j- o----- u A------- o- s- o-------- N-k-n š-o j- o-i-a- u A-e-i-u- o- s- o-o-a-i-. ---------------------------------------------- Nakon što je otišao u Ameriku, on se obogatio.

Kaip mokytis dviejų kalbų vienu metu

Šiais laikais užsienio kalbos darosi vis svarbesnės. Daugelis mokosi užsienio kalbų. Tačiau pasaulyje egzistuoja labai daug įdomių kalbų. Todėl daugelis mokosi kelių kalbų vienu metu. Paprastai dvikalbiai vaikai augdami nesusiduria su problemomis. Jų smegenys abi kalbas išmoksta savaime. Kai jie suauga, jie žino, kas priklauso kuriai kalbai. Dvikalbiai žmonės žino abiejų kalbų būdingiausius bruožus. Visai kas kita yra su suaugusiais. Jie negali taip lengvai vienu metu išmokti dviejų kalbų. Besimokantieji dviejų kalbų vienu metu turėtų sekti tam tikromis taisyklėmis. Pirmiausia, svarbu abi kalbas sulyginti. Kalbos, priklausančios tai pačiai kalbų šeimai, neretai yra labai panašios. Jas lengva sumaišyti. Todėl naudinga abi kalbas atidžiai ištyrinėti. Pavyzdžiui, galite susidaryti sąrašą. Jame užfiksuokite panašumus ir skirtumus. Tuomet smegenys bus priverstos intensyviai dirbti su abiem kalbom. Jos lengviau prisimins, kokie yra abiejų kalbų ypatumai. Taip pat reikėtų kalbas atskirti į skirtingų kalbų aplankus. Taip lengviau jas atskirsite ir mintyse. Jei mokomasi nepanašios kalbos, viskas yra kitaip. Nėra pavojaus susimaišyti. Tokiu atveju kyla abiejų kalbų lyginimo pavojus! Geriau kalbą lyginti su savo gimtąja kalba. Kai smegenys atpažįsta skirtumus, jos lengviau mokosi. Taip pat svarbu, kad abiejų kalbų būtų mokomasi vienodu intensyvumu. Vis dėlto teoriškai smegenims nesvarbu, kiek kalbų išmoksta...