Чекај-до- се-о---е--р---.
Ч---- д-- с- о- н- в-----
Ч-к-ј д-к с- о- н- в-а-и-
-------------------------
Чекај док се он не врати. 0 Ček-- d-k ---on-n---rati.Č---- d-- s- o- n- v-----Č-k-j d-k s- o- n- v-a-i--------------------------Čekaj dok se on ne vrati.
Po avarijos / po to, kai jam įvyko avarija, / jis negalėjo daugiau dirbti.
На----шт- -е----- -------, о- виш- -ије--ог---р-----.
Н---- ш-- ј- и--- н------- о- в--- н--- м---- р------
Н-к-н ш-о ј- и-а- н-з-о-у- о- в-ш- н-ј- м-г-о р-д-т-.
-----------------------------------------------------
Након што је имао незгоду, он више није могао радити. 0 N-kon-što--e --a- ne-g---,----v--e---j--m---- ------.N---- š-- j- i--- n------- o- v--- n--- m---- r------N-k-n š-o j- i-a- n-z-o-u- o- v-š- n-j- m-g-o r-d-t-.-----------------------------------------------------Nakon što je imao nezgodu, on više nije mogao raditi.
Daugiau kalbų
Spustelėkite vėliavėlę!
Po avarijos / po to, kai jam įvyko avarija, / jis negalėjo daugiau dirbti.
Након што је имао незгоду, он више није могао радити.
Nakon što je imao nezgodu, on više nije mogao raditi.
После несчастного случая он больше не мог работать.
Po to, kai jis neteko darbo, išvyko į Ameriką.
Н-к---што-ј--и----ио-поса-,----ша---- у--м---ку.
Н---- ш-- ј- и------ п----- о----- j- у А-------
Н-к-н ш-о ј- и-г-б-о п-с-о- о-и-а- j- у А-е-и-у-
------------------------------------------------
Након што је изгубио посао, отишао je у Америку. 0 Na-on ----j- -z--b-o-po--o, ----a- ---u-Am-riku.N---- š-- j- i------ p----- o----- j- u A-------N-k-n š-o j- i-g-b-o p-s-o- o-i-a- j- u A-e-i-u-------------------------------------------------Nakon što je izgubio posao, otišao je u Ameriku.
После того, как он потерял работу, он поехал в Америку.
Po to, kai jis išvyko į Ameriką, jis praturtėjo.
Н-к-- -т--је-отиша--- --ерик-, -- -е-о-огатио.
Н---- ш-- ј- о----- у А------- о- с- о--------
Н-к-н ш-о ј- о-и-а- у А-е-и-у- о- с- о-о-а-и-.
----------------------------------------------
Након што је отишао у Америку, он се обогатио. 0 N-k-n š-- ----ti--o u-Amer---, on -e ob--a-i-.N---- š-- j- o----- u A------- o- s- o--------N-k-n š-o j- o-i-a- u A-e-i-u- o- s- o-o-a-i-.----------------------------------------------Nakon što je otišao u Ameriku, on se obogatio.
Šiais laikais užsienio kalbos darosi vis svarbesnės.
Daugelis mokosi užsienio kalbų.
Tačiau pasaulyje egzistuoja labai daug įdomių kalbų.
Todėl daugelis mokosi kelių kalbų vienu metu.
Paprastai dvikalbiai vaikai augdami nesusiduria su problemomis.
Jų smegenys abi kalbas išmoksta savaime.
Kai jie suauga, jie žino, kas priklauso kuriai kalbai.
Dvikalbiai žmonės žino abiejų kalbų būdingiausius bruožus.
Visai kas kita yra su suaugusiais.
Jie negali taip lengvai vienu metu išmokti dviejų kalbų.
Besimokantieji dviejų kalbų vienu metu turėtų sekti tam tikromis taisyklėmis.
Pirmiausia, svarbu abi kalbas sulyginti.
Kalbos, priklausančios tai pačiai kalbų šeimai, neretai yra labai panašios.
Jas lengva sumaišyti.
Todėl naudinga abi kalbas atidžiai ištyrinėti.
Pavyzdžiui, galite susidaryti sąrašą.
Jame užfiksuokite panašumus ir skirtumus.
Tuomet smegenys bus priverstos intensyviai dirbti su abiem kalbom.
Jos lengviau prisimins, kokie yra abiejų kalbų ypatumai.
Taip pat reikėtų kalbas atskirti į skirtingų kalbų aplankus.
Taip lengviau jas atskirsite ir mintyse.
Jei mokomasi nepanašios kalbos, viskas yra kitaip.
Nėra pavojaus susimaišyti.
Tokiu atveju kyla abiejų kalbų lyginimo pavojus!
Geriau kalbą lyginti su savo gimtąja kalba.
Kai smegenys atpažįsta skirtumus, jos lengviau mokosi.
Taip pat svarbu, kad abiejų kalbų būtų mokomasi vienodu intensyvumu.
Vis dėlto teoriškai smegenims nesvarbu, kiek kalbų išmoksta...