Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   bg Съюзи 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [деветдесет и шест]

96 [devetdeset i shest]

Съюзи 3

[Syyuzi 3]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. А- с-а-ам,---м --д-л-и--- -в---е. А- с------ щ-- б--------- з------ А- с-а-а-, щ-м б-д-л-и-ъ- з-ъ-н-. --------------------------------- Аз ставам, щом будилникът звънне. 0
A- s--v-m- s-cho----d-----yt--v--n-. A- s------ s----- b--------- z------ A- s-a-a-, s-c-o- b-d-l-i-y- z-y-n-. ------------------------------------ Az stavam, shchom budilnikyt zvynne.
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. А--се у---я--м,------ряб-а-да ---. А- с- у-------- щ-- т----- д- у--- А- с- у-о-я-а-, щ-м т-я-в- д- у-а- ---------------------------------- Аз се уморявам, щом трябва да уча. 0
A---------y-vam- --c-o- trya-v--da-u-h-. A- s- u--------- s----- t------ d- u---- A- s- u-o-y-v-m- s-c-o- t-y-b-a d- u-h-. ---------------------------------------- Az se umoryavam, shchom tryabva da ucha.
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. А---е -пр-----р--о--- --м ст-н- -- 60. А- щ- с--- д- р------ щ-- с---- н- 6-- А- щ- с-р- д- р-б-т-, щ-м с-а-а н- 6-. -------------------------------------- Аз ще спра да работя, щом стана на 60. 0
A--s--he--pr--da-rabo-ya- ---h-- --ana-na--0. A- s---- s--- d- r------- s----- s---- n- 6-- A- s-c-e s-r- d- r-b-t-a- s-c-o- s-a-a n- 6-. --------------------------------------------- Az shche spra da rabotya, shchom stana na 60.
Kada (jūs) paskambinsite? К-г- щ--се о--ди-- п- т-л-ф-н-? К--- щ- с- о------ п- т-------- К-г- щ- с- о-а-и-е п- т-л-ф-н-? ------------------------------- Кога ще се обадите по телефона? 0
Ko-a shc-e------adit- po-tele----? K--- s---- s- o------ p- t-------- K-g- s-c-e s- o-a-i-e p- t-l-f-n-? ---------------------------------- Koga shche se obadite po telefona?
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. Щ-м--ма---ек-----време. Щ-- и--- с------ в----- Щ-м и-а- с-к-н-а в-е-е- ----------------------- Щом имам секунда време. 0
Sh-h-m -m-- -e--n-- --em-. S----- i--- s------ v----- S-c-o- i-a- s-k-n-a v-e-e- -------------------------- Shchom imam sekunda vreme.
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. То--ще се обад- п--т--е-о-а--щ----м- -алк--в----. Т-- щ- с- о---- п- т-------- щ-- и-- м---- в----- Т-й щ- с- о-а-и п- т-л-ф-н-, щ-м и-а м-л-о в-е-е- ------------------------------------------------- Той ще се обади по телефона, щом има малко време. 0
Toy s---e s----a-- -o-t---fon---shc-o----a-ma-ko --e-e. T-- s---- s- o---- p- t-------- s----- i-- m---- v----- T-y s-c-e s- o-a-i p- t-l-f-n-, s-c-o- i-a m-l-o v-e-e- ------------------------------------------------------- Toy shche se obadi po telefona, shchom ima malko vreme.
Ar ilgai (jūs) dirbsite? К-лко-вр-ме -- раб-т-т-? К---- в---- щ- р-------- К-л-о в-е-е щ- р-б-т-т-? ------------------------ Колко време ще работите? 0
K-lko----m----ch- --bo--t-? K---- v---- s---- r-------- K-l-o v-e-e s-c-e r-b-t-t-? --------------------------- Kolko vreme shche rabotite?
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. А- ----аботя, док-то-----. А- щ- р------ д----- м---- А- щ- р-б-т-, д-к-т- м-г-. -------------------------- Аз ще работя, докато мога. 0
A--s-che-r-botya----ka---mog-. A- s---- r------- d----- m---- A- s-c-e r-b-t-a- d-k-t- m-g-. ------------------------------ Az shche rabotya, dokato moga.
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. Аз-щ- -аб-т-- -ок-т--съ----р-в. А- щ- р------ д----- с-- з----- А- щ- р-б-т-, д-к-т- с-м з-р-в- ------------------------------- Аз ще работя, докато съм здрав. 0
Az -hc-- r--o-y-- do---o--ym z-ra-. A- s---- r------- d----- s-- z----- A- s-c-e r-b-t-a- d-k-t- s-m z-r-v- ----------------------------------- Az shche rabotya, dokato sym zdrav.
Jis guli lovoje užuot dirbęs. Той---жи-- -е-л-т-------т- д--ра--ти. Т-- л--- в л------- в----- д- р------ Т-й л-ж- в л-г-о-о- в-е-т- д- р-б-т-. ------------------------------------- Той лежи в леглото, вместо да работи. 0
T-- --z---- -egl-----vm---o -- -aboti. T-- l---- v l------- v----- d- r------ T-y l-z-i v l-g-o-o- v-e-t- d- r-b-t-. -------------------------------------- Toy lezhi v legloto, vmesto da raboti.
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Тя -е-- --стник------то -а--г---и. Т- ч--- в------- в----- д- с------ Т- ч-т- в-с-н-к- в-е-т- д- с-о-в-. ---------------------------------- Тя чете вестник, вместо да сготви. 0
T---chet- -e--n-k- vm--t--da --otvi. T-- c---- v------- v----- d- s------ T-a c-e-e v-s-n-k- v-e-t- d- s-o-v-. ------------------------------------ Tya chete vestnik, vmesto da sgotvi.
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. Т---се-и в кръч--та, -ме--о да--и о-иде-вкъ--. Т-- с--- в к-------- в----- д- с- о---- в----- Т-й с-д- в к-ъ-м-т-, в-е-т- д- с- о-и-е в-ъ-и- ---------------------------------------------- Той седи в кръчмата, вместо да си отиде вкъщи. 0
T----edi - k-y-h---a,-vme-to-----i-ot-d- vky-h-h-. T-- s--- v k--------- v----- d- s- o---- v-------- T-y s-d- v k-y-h-a-a- v-e-t- d- s- o-i-e v-y-h-h-. -------------------------------------------------- Toy sedi v krychmata, vmesto da si otide vkyshchi.
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. Д--о--о-- з---, -о--жи-ее-ту-. Д-------- з---- т-- ж---- т--- Д-к-л-о-о з-а-, т-й ж-в-е т-к- ------------------------------ Доколкото зная, той живее тук. 0
D-ko-ko-- znay-, t-y-zhi-e----k. D-------- z----- t-- z----- t--- D-k-l-o-o z-a-a- t-y z-i-e- t-k- -------------------------------- Dokolkoto znaya, toy zhivee tuk.
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. До--лко-о зн--- --на му е -олна. Д-------- з---- ж--- м- е б----- Д-к-л-о-о з-а-, ж-н- м- е б-л-а- -------------------------------- Доколкото зная, жена му е болна. 0
D-ko-k--- -na-a- -hen---u ----o--a. D-------- z----- z---- m- y- b----- D-k-l-o-o z-a-a- z-e-a m- y- b-l-a- ----------------------------------- Dokolkoto znaya, zhena mu ye bolna.
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. До-олк----зн--, --й---б--работен. Д-------- з---- т-- е б---------- Д-к-л-о-о з-а-, т-й е б-з-а-о-е-. --------------------------------- Доколкото зная, той е безработен. 0
Dok--koto -n---------ye b-z--b-te-. D-------- z----- t-- y- b---------- D-k-l-o-o z-a-a- t-y y- b-z-a-o-e-. ----------------------------------- Dokolkoto znaya, toy ye bezraboten.
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. У--ах-се- иначе-щ-- д- дой-а-нав----. У---- с-- и---- щ-- д- д---- н------- У-п-х с-, и-а-е щ-х д- д-й-а н-в-е-е- ------------------------------------- Успах се, иначе щях да дойда навреме. 0
Uspakh s-- -n--he shc-yakh-da-do--- --vrem-. U----- s-- i----- s------- d- d---- n------- U-p-k- s-, i-a-h- s-c-y-k- d- d-y-a n-v-e-e- -------------------------------------------- Uspakh se, inache shchyakh da doyda navreme.
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Изпусн-х ав-обу-а,----ч- -ях д---о-д--н-в-ем-. И------- а-------- и---- щ-- д- д---- н------- И-п-с-а- а-т-б-с-, и-а-е щ-х д- д-й-а н-в-е-е- ---------------------------------------------- Изпуснах автобуса, иначе щях да дойда навреме. 0
I-p-snak---v------,-----he -hch---h -a -oyda na-r-m-. I-------- a-------- i----- s------- d- d---- n------- I-p-s-a-h a-t-b-s-, i-a-h- s-c-y-k- d- d-y-a n-v-e-e- ----------------------------------------------------- Izpusnakh avtobusa, inache shchyakh da doyda navreme.
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. Не -ам-р---пъ-------че-щя---- д---а-н-в--м-. Н- н------ п---- и---- щ-- д- д---- н------- Н- н-м-р-х п-т-, и-а-е щ-х д- д-й-а н-в-е-е- -------------------------------------------- Не намерих пътя, иначе щях да дойда навреме. 0
Ne-----r-kh -y-y-- -n-che -hch---h-----oy-- -a--eme. N- n------- p----- i----- s------- d- d---- n------- N- n-m-r-k- p-t-a- i-a-h- s-c-y-k- d- d-y-a n-v-e-e- ---------------------------------------------------- Ne namerikh pytya, inache shchyakh da doyda navreme.

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!