Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   fi Konjunktioita 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [yhdeksänkymmentäkuusi]

Konjunktioita 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. Nou--- h--i- -u--he-ä---k---o-soi. N----- h---- k-- h----------- s--- N-u-e- h-t-, k-n h-r-t-s-e-l- s-i- ---------------------------------- Nousen heti, kun herätyskello soi. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. V-------t---kun-p--ä-----skella. V---- h---- k-- p---- o--------- V-s-n h-t-, k-n p-t-ä o-i-k-l-a- -------------------------------- Väsyn heti, kun pitää opiskella. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. Lope--- --itte- t-kem-s-n -eti ku- -äy--n--0. L------ t------ t-------- h--- k-- t----- 6-- L-p-t-n t-i-t-n t-k-m-s-n h-t- k-n t-y-ä- 6-. --------------------------------------------- Lopetan töitten tekemisen heti kun täytän 60. 0
Kada (jūs) paskambinsite? M--------oi--t-e? M------ s-------- M-l-o-n s-i-a-t-? ----------------- Milloin soitatte? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. He-i -un m-n-l-a--n -e--i-a-kaa. H--- k-- m------ o- h---- a----- H-t- k-n m-n-l-a o- h-t-i a-k-a- -------------------------------- Heti kun minulla on hetki aikaa. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. H-n--o-tt-a -et- kun------l- on ---ka- a-k-a. H-- s------ h--- k-- h------ o- h----- a----- H-n s-i-t-a h-t- k-n h-n-l-ä o- h-u-a- a-k-a- --------------------------------------------- Hän soittaa heti kun hänellä on hiukan aikaa. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? Mite--k--a- -----e --it-? M---- k---- t----- t----- M-t-n k-u-n t-e-t- t-i-ä- ------------------------- Miten kauan teette töitä? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. Te-n -öi-- -iin -auan --i- p--tyn. T--- t---- n--- k---- k--- p------ T-e- t-i-ä n-i- k-u-n k-i- p-s-y-. ---------------------------------- Teen töitä niin kauan kuin pystyn. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. T----t--t- -----------kui- -l-- terv-. T--- t---- n--- k---- k--- o--- t----- T-e- t-i-ä n-i- k-u-n k-i- o-e- t-r-e- -------------------------------------- Teen töitä niin kauan kuin olen terve. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. H-- --kaa s------- se- s--aan, ---ä te-is- -----. H-- m---- s------- s-- s------ e--- t----- t----- H-n m-k-a s-n-y-s- s-n s-j-a-, e-t- t-k-s- t-i-ä- ------------------------------------------------- Hän makaa sängyssä sen sijaan, että tekisi töitä. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Hän--uk-e --hteä--en--ij--n- -tt--t-ki-- r--ka-. H-- l---- l----- s-- s------ e--- t----- r------ H-n l-k-e l-h-e- s-n s-j-a-, e-t- t-k-s- r-o-a-. ------------------------------------------------ Hän lukee lehteä sen sijaan, että tekisi ruokaa. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. Hän-i-t-u kap-kas-a-s-n s-j---, e--ä m--is- -oti-n. H-- i---- k-------- s-- s------ e--- m----- k------ H-n i-t-u k-p-k-s-a s-n s-j-a-, e-t- m-n-s- k-t-i-. --------------------------------------------------- Hän istuu kapakassa sen sijaan, että menisi kotiin. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. M-k----t------oi---n,-hä---su- t---lä. M----- t----- o------ h-- a--- t------ M-k-l- t-e-ä- o-k-i-, h-n a-u- t-ä-l-. -------------------------------------- Mikäli tiedän oikein, hän asuu täällä. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. Mikä-- --edän ---e-n---ä--n-----o--- on ---r-s. M----- t----- o------ h---- v------- o- s------ M-k-l- t-e-ä- o-k-i-, h-n-n v-i-o-s- o- s-i-a-. ----------------------------------------------- Mikäli tiedän oikein, hänen vaimonsa on sairas. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. Mik----t-e-ä- oik-i-,-h-n -n --ö-ö-. M----- t----- o------ h-- o- t------ M-k-l- t-e-ä- o-k-i-, h-n o- t-ö-ö-. ------------------------------------ Mikäli tiedän oikein, hän on työtön. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. N-k-----o--iin- ----i----ut-n----l-t-ajoi---. N----- p------- o----- m----- t----- a------- N-k-i- p-m-i-n- o-i-i- m-u-e- t-l-u- a-o-s-a- --------------------------------------------- Nukuin pommiin, olisin muuten tullut ajoissa. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. Myö--st-i- b----s--,-ol---n--u-te----l-- a-----a. M--------- b-------- o----- m----- o---- a------- M-ö-ä-t-i- b-s-i-t-, o-i-i- m-u-e- o-l-t a-o-s-a- ------------------------------------------------- Myöhästyin bussista, olisin muuten ollut ajoissa. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. En---y-än-t-ti-t-, -lisin--u-t-n--llu--a-oiss-. E- l------- t----- o----- m----- o---- a------- E- l-y-ä-y- t-e-ä- o-i-i- m-u-e- o-l-t a-o-s-a- ----------------------------------------------- En löytänyt tietä, olisin muuten ollut ajoissa. 0

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!