Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 3   »   it Congiunzioni 3

96 [devyniasdešimt šeši]

Jungtukai 3

Jungtukai 3

96 [novantasei]

Congiunzioni 3

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių italų Žaisti Daugiau
(Aš) keliuosi, kai tik suskamba žadintuvas. M-----o ap--n---u-na -a -vegli-. M- a--- a----- s---- l- s------- M- a-z- a-p-n- s-o-a l- s-e-l-a- -------------------------------- Mi alzo appena suona la sveglia. 0
Kai tik turiu / man reikia mokytis, tuoj pavargstu. M-----nc- a-p-n- --izio---stu-ia-e. M- s----- a----- i----- a s-------- M- s-a-c- a-p-n- i-i-i- a s-u-i-r-. ----------------------------------- Mi stanco appena inizio a studiare. 0
Kai tik man sukaks 60 (šešiasdešimt) metų, liausiuosi dirbti. S-e--o -i l--o-ar--appe-a -ac-i---es-----a-ni. S----- d- l------- a----- f----- s------------ S-e-t- d- l-v-r-r- a-p-n- f-c-i- s-s-a-t-a-n-. ---------------------------------------------- Smetto di lavorare appena faccio sessant’anni. 0
Kada (jūs) paskambinsite? Q--nd- t-le-ona? Q----- t-------- Q-a-d- t-l-f-n-? ---------------- Quando telefona? 0
Kai tik turėsiu (minutę) laiko. Appe-a-h---- --m--t- -- tempo. A----- h- u- m------ d- t----- A-p-n- h- u- m-m-n-o d- t-m-o- ------------------------------ Appena ho un momento di tempo. 0
Jis paskambins, kai tik turės truputį / šiek tiek laiko. Lu---e---ona-appen- ha-u- -o---- --mp-. L-- t------- a----- h- u- p-- d- t----- L-i t-l-f-n- a-p-n- h- u- p-’ d- t-m-o- --------------------------------------- Lui telefona appena ha un po’ di tempo. 0
Ar ilgai (jūs) dirbsite? Q-anto --mp- l-vor---? Q----- t---- l-------- Q-a-t- t-m-o l-v-r-r-? ---------------------- Quanto tempo lavorerà? 0
(Aš) dirbsiu tol, kol galėsiu. L--or-r-----c-é po-r-. L------- f----- p----- L-v-r-r- f-n-h- p-t-ò- ---------------------- Lavorerò finché potrò. 0
(Aš) dirbsiu, kol būsiu sveikas / sveika. Lavo--rò f-n----sa-ò san-. L------- f----- s--- s---- L-v-r-r- f-n-h- s-r- s-n-. -------------------------- Lavorerò finché sarò sano. 0
Jis guli lovoje užuot dirbęs. S-----lett- inv--e--i -a-ora--. S-- a l---- i----- d- l-------- S-a a l-t-o i-v-c- d- l-v-r-r-. ------------------------------- Sta a letto invece di lavorare. 0
Ji skaito laikraštį užuot virusi valgyti. Lei legg--il gio-n--- invec- di c-ci-a-e. L-- l---- i- g------- i----- d- c-------- L-i l-g-e i- g-o-n-l- i-v-c- d- c-c-n-r-. ----------------------------------------- Lei legge il giornale invece di cucinare. 0
Jis sėdi smuklėje užuot ėjęs namo. Lui --a al-ba--inv--e d- an-are a ---a. L-- s-- a- b-- i----- d- a----- a c---- L-i s-a a- b-r i-v-c- d- a-d-r- a c-s-. --------------------------------------- Lui sta al bar invece di andare a casa. 0
Kiek (aš) žinau, jis gyvena čia. A-quanto-s- l-i-ab-t--qui. A q----- s- l-- a---- q--- A q-a-t- s- l-i a-i-a q-i- -------------------------- A quanto so lui abita qui. 0
Kiek (aš) žinau, jo žmona serga. A--uanto----s---m-gl-e--------a. A q----- s- s-- m----- è m------ A q-a-t- s- s-a m-g-i- è m-l-t-. -------------------------------- A quanto so sua moglie è malata. 0
Kiek (aš) žinau, jis neturi darbo / yra bedarbis. A---a-to -----i---di-oc--p-to. A q----- s- l-- è d----------- A q-a-t- s- l-i è d-s-c-u-a-o- ------------------------------ A quanto so lui è disoccupato. 0
(Aš) pramiegojau, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. N-n----s-no sv--l---o-in --m----a--ri--nti---re--s--to--u------. N-- m- s--- s-------- i- t----- a--------- s---- s---- p-------- N-n m- s-n- s-e-l-a-o i- t-m-o- a-t-i-e-t- s-r-i s-a-o p-n-u-l-. ---------------------------------------------------------------- Non mi sono svegliato in tempo, altrimenti sarei stato puntuale. 0
(Aš) pavėlavau į autobusą, kitaip / kitu atveju būčiau atėjęs laiku. A-e-- p-rso--’-u--bu-- al--im-nti--arei ---t- --n--a-e. A---- p---- l--------- a--------- s---- s---- p-------- A-e-o p-r-o l-a-t-b-s- a-t-i-e-t- s-r-i s-a-o p-n-u-l-. ------------------------------------------------------- Avevo perso l’autobus, altrimenti sarei stato puntuale. 0
(Aš) neradau kelio, kitaip / kitu atveju būčiau buvęs laiku. N-- trova-o -a s-r-d-- ---ri-e-----arei--t-to pu-t-a-e. N-- t------ l- s------ a--------- s---- s---- p-------- N-n t-o-a-o l- s-r-d-, a-t-i-e-t- s-r-i s-a-o p-n-u-l-. ------------------------------------------------------- Non trovavo la strada, altrimenti sarei stato puntuale. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kalba ir matematika

Mąstymas ir kalba yra neatsiejami dalykai. Jie daro vienas kitam įtaką. Lingvistinės struktūros veikia mūsų mąstymą. Pavyzdžiui, kai kurios kalbos neturi žodžių skaičiams. Tad kalbėtojai nesupranta skaičių sąvokos. Tad matematika ir kalba iš dalies irgi gali priklausyti kartu. Gramatinės ir matematinės struktūros neretai yra panašios. Kai kurie mokslininkai mano, kad jos yra panašiai apdorojamos. Jie tiki, kad kalbos centras taip pat yra atsakingas už matematiką. Jis gali padėti atlikti skaičiavimus. Tačiau naujausi tyrimai priėjo kitų išvadų. Jie parodė, kad matematiką smegenys apdoroja nepasitelkdamos kalbos. Tyrėjai dirbo su trimis vyrais. Jų smegenys buvo pažeistos. Dėl šios priežasties pažeistas buvo ir kalbos centras. Dalyviams buvo sunku kalbėti. Jie nebegalėjo suformuluoti paprastų sakinių. Jie nesuprasdavo net žodžių. Po kalbos testo jiems buvo duota spręsti matematinius uždavinius. Kai kurie šių uždavinių buvo labai sudėtingi. Nepaisant to, jie sugebėjo juos išspręsti! Šio tyrimo rezultatai buvo labai įdomūs. Jie parodė, kad matematika koduojama ne žodžiais. Tačiau įmanoma, kad kalba ir matematika turi tą patį pagrindą. Abi yra apdorojamos tame pačiame centre. Tačiau matematika neprivalo būti pirmiausia išversta į kalbą. Galbūt kalbos ir matematikos sritys vystosi kartu... O kai baigia vystytis, pradeda egzistuoti atskirai!