Pasikalbėjimų knygelė

lt Jungtukai 4   »   ro Conjuncţii 4

97 [devyniasdešimt septyni]

Jungtukai 4

Jungtukai 4

97 [nouăzeci şi şapte]

Conjuncţii 4

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių rumunų Žaisti Daugiau
Jis užmigo, nors televizorius buvo įjungtas. E- ------mi-- --ş- te-e--z-----e---por-it. E- a a------- d--- t---------- e-- p------ E- a a-o-m-t- d-ş- t-l-v-z-r-l e-a p-r-i-. ------------------------------------------ El a adormit, deşi televizorul era pornit. 0
Jis dar pasiliko, nors jau buvo vėlu. E- - m-- r--a-, d-şi-era-d--- t-rz--. E- a m-- r----- d--- e-- d--- t------ E- a m-i r-m-s- d-ş- e-a d-j- t-r-i-. ------------------------------------- El a mai rămas, deşi era deja târziu. 0
Jis neatėjo, nors mes buvome susitarę. E- nu-a ve--t,-deşi-n--a---at ---â-nir-. E- n- a v----- d--- n---- d-- î--------- E- n- a v-n-t- d-ş- n---m d-t î-t-l-i-e- ---------------------------------------- El nu a venit, deşi ne-am dat întâlnire. 0
Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo. Tel-v-zo--- e-- p-r---- -otuşi e--- -d--mi-. T---------- e-- p------ T----- e- a a------- T-l-v-z-r-l e-a p-r-i-. T-t-ş- e- a a-o-m-t- -------------------------------------------- Televizorul era pornit. Totuşi el a adormit. 0
Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko. Era---j- tâ--i-.--o--ş--e- a-m-- ră-as. E-- d--- t------ T----- e- a m-- r----- E-a d-j- t-r-i-. T-t-ş- e- a m-i r-m-s- --------------------------------------- Era deja târziu. Totuşi el a mai rămas. 0
(Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo. Ne--- -a--întâ---r---T--u---el-nu ----ni-. N---- d-- î--------- T----- e- n- a v----- N---m d-t î-t-l-i-e- T-t-ş- e- n- a v-n-t- ------------------------------------------ Ne-am dat întâlnire. Totuşi el nu a venit. 0
Nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoja automobilį. C--t-at--că -- -r--p--m-s, ---du-e---ş-na. C- t---- c- n- a-- p------ c------ m------ C- t-a-e c- n- a-e p-r-i-, c-n-u-e m-ş-n-. ------------------------------------------ Cu toate că nu are permis, conduce maşina. 0
Nors gatvė yra slidi, jis važiuoja greitai. C- toate-că-s--a-a e-te-alu-ec-a-ă- ----o---ce-repede. C- t---- c- s----- e--- a---------- e- c------ r------ C- t-a-e c- s-r-d- e-t- a-u-e-o-s-, e- c-n-u-e r-p-d-. ------------------------------------------------------ Cu toate că strada este alunecoasă, el conduce repede. 0
Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu. Cu ---t--că-e--e -ea-, --r---c---ici-l--a. C- t---- c- e--- b---- m---- c- b--------- C- t-a-e c- e-t- b-a-, m-r-e c- b-c-c-e-a- ------------------------------------------ Cu toate că este beat, merge cu bicicleta. 0
Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežiūrint / nepaisant to jis vairuoja automobilį. El--- are-p-r--- de--on---e-e. --t-şi --nd--e----ina. E- n- a-- p----- d- c--------- T----- c------ m------ E- n- a-e p-r-i- d- c-n-u-e-e- T-t-ş- c-n-u-e m-ş-n-. ----------------------------------------------------- El nu are permis de conducere. Totuşi conduce maşina. 0
Gatvė (yra) slidi, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja greitai. S----a -s-e--l--e-oa--- T-t-----o---c--aş- -e-e--. S----- e--- a---------- T----- c------ a-- r------ S-r-d- e-t- a-u-e-o-s-. T-t-ş- c-n-u-e a-a r-p-d-. -------------------------------------------------- Strada este alunecoasă. Totuşi conduce aşa repede. 0
Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu. E- -s-e --at- T-t-şi m-rg------ici---t-. E- e--- b---- T----- m---- c- b--------- E- e-t- b-a-. T-t-ş- m-r-e c- b-c-c-e-a- ---------------------------------------- El este beat. Totuşi merge cu bicicleta. 0
Ji neranda darbo, nors turi diplomą. D--i-a ----iat- nu --se--e -n-p-s-. D--- a s------- n- g------ u- p---- D-ş- a s-u-i-t- n- g-s-ş-e u- p-s-. ----------------------------------- Deşi a studiat, nu găseşte un post. 0
Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda. De------ ---e-i, e- n----rg---a me--c. D--- a-- d------ e- n- m---- l- m----- D-ş- a-e d-r-r-, e- n- m-r-e l- m-d-c- -------------------------------------- Deşi are dureri, ea nu merge la medic. 0
Ji perka automobilį, nors neturi pinigų. D-ş-------e-ba-i- ---cum--r- - --ş-nă. D--- n- a-- b---- e- c------ o m------ D-ş- n- a-e b-n-, e- c-m-ă-ă o m-ş-n-. -------------------------------------- Deşi nu are bani, ea cumpără o maşină. 0
Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo. Ea - s---ia-.--o-uş----------te -- -ost. E- a s------- T----- n- g------ u- p---- E- a s-u-i-t- T-t-ş- n- g-s-ş-e u- p-s-. ---------------------------------------- Ea a studiat. Totuşi nu găseşte un post. 0
Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją. Ea--r---ure-i- To-uş---- m-r-- ----edic. E- a-- d------ T----- n- m---- l- m----- E- a-e d-r-r-. T-t-ş- n- m-r-e l- m-d-c- ---------------------------------------- Ea are dureri. Totuşi nu merge la medic. 0
Ji neturi pinigų, nežiūrint / nepaisant to ji perka automobilį. E- n- a----a-i---o-uşi-c-m---ă-o--a-ină. E- n- a-- b---- T----- c------ o m------ E- n- a-e b-n-. T-t-ş- c-m-ă-ă o m-ş-n-. ---------------------------------------- Ea nu are bani. Totuşi cumpără o maşină. 0

Jaunuoliai mokosi kitaip nei suaugusieji

Vaikai kalbų išmoksta gana greitai. Suaugusiems paprastai prireikia daugiau laiko. Tačiau vaikai kalbą išmoksta ne geriau nei suaugusieji. Jie tiesiog kitaip mokosi. Mokantis kalbos smegenys turi išties daug pasiekti. Jos turi vienu metu išmokti daug dalykų. Kai žmogus mokosi kalbos, nepakanka apie tai tik galvoti. Jis taip pat turi išmokti juos tarti. Tam kalbos padargai turi išmokti naujų judesių. Smegenys taip pat turi išmokti reaguoti į naujas situacijas. Kalbėti užsienio kalba yra nelengva. Suaugusieji kalbų įvairiais gyvenimo laikotarpiais mokosi skirtingai. Būdami 20-ies, 30-ies, žmonės vis dar turi mokymosi rutiną. Mokykla ir mokslai dar ne tokioj tolimoj praeity. Todėl smegenys yra gerai ištreniruotos. Tuomet kalbos galima išmokti gana gerai. Keturiasdešimtmečiai ir penkiasdešimtmečiai jau ir taip yra nemažai išmokę. Jų smegenims naudinga toji patirtis. Jos gali sujungti naujas žinias su senomis. Tokiame amžiuje geriausia išmokstama to, ką jau pažįstame. Pavyzdžiui, tų kalbų, kurios yra panašios į tas, kurias mokame. Esant 60-ies ir 70-ies metų amžiui, paprastai turima daug laiko. Tie žmonės gali dažnai praktikuotis. Tai ypač svarbu mokantis kalbų. Vyresni žmonės ypač gerai išmoksta užsienio kalbos rašybos. Sėkmingai mokytis galima kiekviename amžiuje. Ir po brandos periodo smegenys tebegali kurti naujas nervų ląsteles. Ir smegenims tai patinka...