Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   fi Adverbejä

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [sata]

Adverbejä

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių suomių Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada jo-ker-a--– e--k-sk--n j- k----- – e- k------ j- k-r-a- – e- k-s-a-n ---------------------- jo kerran – ei koskaan 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? O-et------- -erran ----et --r-iin---ä? O------- j- k----- o----- B----------- O-e-t-k- j- k-r-a- o-l-e- B-r-i-n-s-ä- -------------------------------------- Oletteko jo kerran olleet Berliinissä? 0
Ne, dar niekada. En- -- --skaa-. E-- e- k------- E-, e- k-s-a-n- --------------- En, en koskaan. 0
kas nors — niekas j--u - e--kuk--n j--- – e- k----- j-k- – e- k-k-a- ---------------- joku – ei kukaan 0
Ar čia ką nors pažįstate? T-nn--t----tää-tä--o-ku-? T--------- t----- j------ T-n-e-t-k- t-ä-t- j-n-u-? ------------------------- Tunnetteko täältä jonkun? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. En-------n-e t---tä k----n. E-- e- t---- t----- k------ E-, e- t-n-e t-ä-t- k-t-ä-. --------------------------- En, en tunne täältä ketään. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau v-elä –-----n-ä v---- – e- e--- v-e-ä – e- e-ä- --------------- vielä – ei enää 0
Ar dar ilgai būsite čia? Jä-t-ek- vi--- -itk---i---k-a-tä--e? J------- v---- p------- a---- t----- J-ä-t-k- v-e-ä p-t-ä-s- a-k-a t-n-e- ------------------------------------ Jäättekö vielä pitkäksi aikaa tänne? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. En,--- -ää en-ä -i--äksi --ka---än--. E-- e- j-- e--- p------- a---- t----- E-, e- j-ä e-ä- p-t-ä-s- a-k-a t-n-e- ------------------------------------- En, en jää enää pitkäksi aikaa tänne. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau v--lä---ta-- - e----ää mit-än v---- j----- – e- e--- m----- v-e-ä j-t-i- – e- e-ä- m-t-ä- ----------------------------- vielä jotain – ei enää mitään 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Ha-u--te-o-j-o-a vi----------? H--------- j---- v---- j------ H-l-a-t-k- j-o-a v-e-ä j-t-i-? ------------------------------ Haluatteko juoda vielä jotain? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. E-, -- ha-ua--n-ä-m-----. E-- e- h---- e--- m------ E-, e- h-l-a e-ä- m-t-ä-. ------------------------- En, en halua enää mitään. 0
jau ką / ko nors — dar nieko jo jota-n-- ----itään j- j----- – e- m----- j- j-t-i- – e- m-t-ä- --------------------- jo jotain – ei mitään 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? O--t---- -o----n-e--j-t--n? O------- j- s------ j------ O-e-t-k- j- s-ö-e-t j-t-i-? --------------------------- Oletteko jo syöneet jotain? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. En, ---ole s-ö-y----e-ä-m---än. E-- e- o-- s----- v---- m------ E-, e- o-e s-ö-y- v-e-ä m-t-ä-. ------------------------------- En, en ole syönyt vielä mitään. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas viel---------e- --ä---uk-an v---- j--- – e- e--- k----- v-e-ä j-k- – e- e-ä- k-k-a- --------------------------- vielä joku – ei enää kukaan 0
Ar dar kas nori kavos? Hal--i-----j--u v---ä--ah---? H--------- j--- v---- k------ H-l-a-s-k- j-k- v-e-ä k-h-i-? ----------------------------- Haluaisiko joku vielä kahvia? 0
Ne, daugiau niekas. E-,-ei-e-ää--u----. E-- e- e--- k------ E-, e- e-ä- k-k-a-. ------------------- Ei, ei enää kukaan. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...