Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   hu Határozószavak

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [száz]

Határozószavak

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada már-e----e- - --- --ha m-- e------ – m-- s--- m-r e-y-z-r – m-g s-h- ---------------------- már egyszer – még soha 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? V--t m-- -n eg-sze--Be----be-? V--- m-- ö- e------ B--------- V-l- m-r ö- e-y-z-r B-r-i-b-n- ------------------------------ Volt már ön egyszer Berlinben? 0
Ne, dar niekada. N--, m-g s-ha. N--- m-- s---- N-m- m-g s-h-. -------------- Nem, még soha. 0
kas nors — niekas va-aki-–-s-n-i v----- – s---- v-l-k- – s-n-i -------------- valaki – senki 0
Ar čia ką nors pažįstate? Is-er ö---t- -ala--t (----k-ket)? I---- ö- i-- v------ (----------- I-m-r ö- i-t v-l-k-t (-a-a-i-e-)- --------------------------------- Ismer ön itt valakit (valakiket)? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. Ne-, n-m-is-e-----t- ---k--. N--- n-- i------ i-- s------ N-m- n-m i-m-r-k i-t s-n-i-. ---------------------------- Nem, nem ismerek itt senkit. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau mé- –--ár--em m-- – m-- n-- m-g – m-r n-m ------------- még – már nem 0
Ar dar ilgai būsite čia? S---ig -arad m-g ---? S----- m---- m-- i--- S-k-i- m-r-d m-g i-t- --------------------- Sokáig marad még itt? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. N--,---- --- so-á-----rad-- --t. N--- m-- n-- s----- m------ i--- N-m- m-r n-m s-k-i- m-r-d-k i-t- -------------------------------- Nem, már nem sokáig maradok itt. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau mé---a-am--–---m-i m-- v----- – s---- m-g v-l-m- – s-m-i ------------------ még valami – semmi 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Szeretn---ég v--a-it in-i? S------- m-- v------ i---- S-e-e-n- m-g v-l-m-t i-n-? -------------------------- Szeretne még valamit inni? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N----m-- n-- -é--k-s--m-t. N--- m-- n-- k---- s------ N-m- m-r n-m k-r-k s-m-i-. -------------------------- Nem, már nem kérek semmit. 0
jau ką / ko nors — dar nieko m-r--ala--- – --- semm-t m-- v------ – m-- s----- m-r v-l-m-t – m-g s-m-i- ------------------------ már valamit – még semmit 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Ev--t-már--a--m--? E---- m-- v------- E-e-t m-r v-l-m-t- ------------------ Evett már valamit? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N--,-mé- -e--e--em s-mm--. N--- m-- n-- e---- s------ N-m- m-g n-m e-t-m s-m-i-. -------------------------- Nem, még nem ettem semmit. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas m-- v--a-i - m-r---nki m-- v----- – m-- s---- m-g v-l-k- – m-r s-n-i ---------------------- még valaki – már senki 0
Ar dar kas nori kavos? S-e--tn- --g v---ki k--ét? S------- m-- v----- k----- S-e-e-n- m-g v-l-k- k-v-t- -------------------------- Szeretne még valaki kávét? 0
Ne, daugiau niekas. N-m,-már-se-ki. N--- m-- s----- N-m- m-r s-n-i- --------------- Nem, már senki. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...