Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   ka ზმნიზედები

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [ასი]

100 [asi]

ზმნიზედები

[zmnizedebi]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių gruzinų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada ერ---- უ--- – ჯ-- ა------ს ერთხელ უკვე – ჯერ არასოდეს 0
e------ u-'v- – j-- a------- er----- u---- – j-- a------s ertkhel uk've – jer arasodes e-t-h-l u-'v- – j-r a-a-o-e- ----------'---–-------------
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? ყო------- რ------ ბ-------? ყოფილხართ როდესმე ბერლინში? 0
q--------- r------ b--------? qo-------- r------ b--------? qopilkhart rodesme berlinshi? q-p-l-h-r- r-d-s-e b-r-i-s-i? ----------------------------?
Ne, dar niekada. არ-- ჯ-- ა-------. არა, ჯერ არასოდეს. 0
a--, j-- a-------. ar-- j-- a-------. ara, jer arasodes. a-a, j-r a-a-o-e-. ---,-------------.
kas nors — niekas ვი--- – ა----ნ ვინმე – არავინ 0
v---- – a----- vi--- – a----n vinme – aravin v-n-e – a-a-i- ------–-------
Ar čia ką nors pažįstate? იც---- ა- ვ-----? იცნობთ აქ ვინმეს? 0
i------ a- v-----? it----- a- v-----? itsnobt ak vinmes? i-s-o-t a- v-n-e-? -----------------?
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. არ-- ა- ა----- ვ-----. არა, აქ არავის ვიცნობ. 0
a--, a- a----- v------. ar-- a- a----- v------. ara, ak aravis vitsnob. a-a, a- a-a-i- v-t-n-b. ---,------------------.
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau კი--- – მ--- ა---. კიდევ – მეტი აღარ. 0
k'i--- – m--'i a----. k'---- – m---- a----. k'idev – met'i aghar. k'i-e- – m-t'i a-h-r. -'-----–----'-------.
Ar dar ilgai būsite čia? კი--- დ------ რ----- ა-? კიდევ დიდხანს რჩებით აქ? 0
k'i--- d------- r------ a-? k'---- d------- r------ a-? k'idev didkhans rchebit ak? k'i-e- d-d-h-n- r-h-b-t a-? -'------------------------?
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. არ-- ა- დ------ ა--- ვ-----. არა, აქ დიდხანს აღარ ვრჩები. 0
a--, a- d------- a---- v------. ar-- a- d------- a---- v------. ara, ak didkhans aghar vrchebi. a-a, a- d-d-h-n- a-h-r v-c-e-i. ---,--------------------------.
dar šiek tiek — nieko daugiau კი--- რ--- – მ--- ა-----ი კიდევ რამე – მეტი არაფერი 0
k'i--- r--- – m--'i a------ k'---- r--- – m---- a-----i k'idev rame – met'i araperi k'i-e- r-m- – m-t'i a-a-e-i -'----------–----'---------
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? გნ----- კ---- რ----- დ-----? გნებავთ კიდევ რაიმეს დალევა? 0
g------ k'i--- r----- d-----? gn----- k----- r----- d-----? gnebavt k'idev raimes daleva? g-e-a-t k'i-e- r-i-e- d-l-v-? ---------'------------------?
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. არ-- ა-------- მ----. არა, აღარაფერი მინდა. 0
a--, a--------- m----. ar-- a--------- m----. ara, agharaperi minda. a-a, a-h-r-p-r- m-n-a. ---,-----------------.
jau ką / ko nors — dar nieko უკ-- რ---- – ჯ-- ა-----ი უკვე რაიმე – ჯერ არაფერი 0
u-'v- r---- – j-- a------ uk--- r---- – j-- a-----i uk've raime – jer araperi u-'v- r-i-e – j-r a-a-e-i --'---------–------------
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? მი------ უ--- რ---? მიირთვით უკვე რამე? 0
m------- u-'v- r---? mi------ u---- r---? miirtvit uk've rame? m-i-t-i- u-'v- r-m-? -----------'-------?
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. არ-- მ- ჯ-- ა------ მ------. არა, მე ჯერ არაფერი მიჭამია. 0
a--, m- j-- a------ m---'a---. ar-- m- j-- a------ m--------. ara, me jer araperi mich'amia. a-a, m- j-r a-a-e-i m-c-'a-i-. ---,--------------------'----.
dar kas (nors) — daugiau niekas კი--- ვ---- – მ--- ა----ნ კიდევ ვინმე – მეტი არავინ 0
k'i--- v---- – m--'i a----- k'---- v---- – m---- a----n k'idev vinme – met'i aravin k'i-e- v-n-e – m-t'i a-a-i- -'-----------–----'--------
Ar dar kas nori kavos? უნ-- ვ----- კ---- ყ---? უნდა ვინმეს კიდევ ყავა? 0
u--- v----- k'i--- q---? un-- v----- k----- q---? unda vinmes k'idev qava? u-d- v-n-e- k'i-e- q-v-? -------------'---------?
Ne, daugiau niekas. არ-- მ--- ა-----. არა, მეტს არავის. 0
a--, m--'s a-----. ar-- m---- a-----. ara, met's aravis. a-a, m-t's a-a-i-. ---,----'--------.

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...