Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   pt Advérbios

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [cem]

Advérbios

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių portugalų (PT) Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada já--.--a-gu-- --z – -un-a j- .-- a----- v-- – n---- j- .-. a-g-m- v-z – n-n-a ------------------------- já ... alguma vez – nunca 0
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? Já -s--ve -lgu-- v-- e--Berl-m-? J- e----- a----- v-- e- B----- ? J- e-t-v- a-g-m- v-z e- B-r-i- ? -------------------------------- Já esteve alguma vez em Berlim ? 0
Ne, dar niekada. Nã-- n-nc-. N--- n----- N-o- n-n-a- ----------- Não, nunca. 0
kas nors — niekas al-u-m-–--in-u-m a----- – n------ a-g-é- – n-n-u-m ---------------- alguém – ninguém 0
Ar čia ką nors pažįstate? Co-hec- a--- --guém? C------ a--- a------ C-n-e-e a-u- a-g-é-? -------------------- Conhece aqui alguém? 0
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-o, -----o--e-o-aq-- -ing-ém. N--- n-- c------ a--- n------- N-o- n-o c-n-e-o a-u- n-n-u-m- ------------------------------ Não, não conheço aqui ninguém. 0
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau um---uc- ---s-- --is n-o u- p---- m--- – m--- n-- u- p-u-o m-i- – m-i- n-o ------------------------ um pouco mais – mais não 0
Ar dar ilgai būsite čia? A--da-fic--------t-m-o-----? A---- f--- m---- t---- a---- A-n-a f-c- m-i-o t-m-o a-u-? ---------------------------- Ainda fica muito tempo aqui? 0
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. Não,--u-n----i-o m---o--ais tempo--q--. N--- e- n-- f--- m---- m--- t---- a---- N-o- e- n-o f-c- m-i-o m-i- t-m-o a-u-. --------------------------------------- Não, eu não fico muito mais tempo aqui. 0
dar šiek tiek — nieko daugiau mais a-g-ma co---------s -a-a m--- a----- c---- – m--- n--- m-i- a-g-m- c-i-a – m-i- n-d- ----------------------------- mais alguma coisa – mais nada 0
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? Q-er beb-r---is-a--uma ----a? Q--- b---- m--- a----- c----- Q-e- b-b-r m-i- a-g-m- c-i-a- ----------------------------- Quer beber mais alguma coisa? 0
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. N-----u---- --ero--ais--a-a. N--- e- n-- q---- m--- n---- N-o- e- n-o q-e-o m-i- n-d-. ---------------------------- Não, eu não quero mais nada. 0
jau ką / ko nors — dar nieko já-..- alg--a c--sa-–---nda ----.-. -a-a j- .-- a----- c---- – a---- n-- .-- n--- j- .-. a-g-m- c-i-a – a-n-a n-o .-. n-d- ---------------------------------------- já ... alguma coisa – ainda não ... nada 0
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? Já-co--u-al--ma --i--? J- c---- a----- c----- J- c-m-u a-g-m- c-i-a- ---------------------- Já comeu alguma coisa? 0
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. Nã-- e- -in---nã----m- n---. N--- e- a---- n-- c--- n---- N-o- e- a-n-a n-o c-m- n-d-. ---------------------------- Não, eu ainda não comi nada. 0
dar kas (nors) — daugiau niekas mais --gué--–-m-is n-n-u-m m--- a----- – m--- n------ m-i- a-g-é- – m-i- n-n-u-m -------------------------- mais alguém – mais ninguém 0
Ar dar kas nori kavos? Ma---a-g--- q--r um -a--? M--- a----- q--- u- c---- M-i- a-g-é- q-e- u- c-f-? ------------------------- Mais alguém quer um café? 0
Ne, daugiau niekas. N--, ---s----g---. N--- m--- n------- N-o- m-i- n-n-u-m- ------------------ Não, mais ninguém. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...