lietuvių » bengalų   Prieveiksmiai


100 [šimtas]

Prieveiksmiai

-

১০০ [একশ]
100 [Ēkaśa]

ক্রিয়া বিশেষণ
Kriẏā biśēṣaṇa

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

-

১০০ [একশ]
100 [Ēkaśa]

ক্রিয়া বিশেষণ
Kriẏā biśēṣaṇa

Spauskite čia pamatyti tekstą:   
lietuviųবাংলা
jau (kartą) – dar niekada আগ- থ---- – এ--- প------ ন-
Ā-- t------ – ē------- p------- n--a
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? আপ-- ক- এ- আ--- ব------- ছ----?
Ā---- k- ē-- ā---- b------ c------?
Ne, dar niekada. না- এ--- প------ ন- ৷
N-- ē------- p------- n--a
   
kas nors – niekas কা--- – ক---- ন-
K----- – k----- nā
Ar čia ką nors pažįstate? আপ-- এ---- ক---- চ----?
Ā---- ē----- k----- c-----?
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. না- আ-- এ---- ক---- চ--- ন- ৷
N-- ā-- ē----- k----- c--- nā
   
dar – (jau) ne / nebe এক-- দ--- – খ-- ব--- দ--- ন-
Ē---- d--- – k---- b--- d--- n--a
Ar dar ilgai būsite čia? আপ-- ক- এ---- আ-- ব--- স-- থ-----?
Ā---- k- ē----- ā-- b--- s----- t--------?
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. না- আ-- এ---- খ-- ব--- স-- থ--- ন- ৷
N-- ā-- ē----- k---- b--- s----- t------ nā
   
dar kas nors – niekas অন-- ক--- – অ--- ক---- ন-
A---- k---- – a---- k------ nā
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? আপ-- ক- অ--- ক--- প-- ক--- চ--?
Ā---- k- a---- k---- p--- k----- c---?
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. না- আ-- আ- ক---- চ-- ন- ৷
N-- ā-- ā-- k------ c--- nā
   
jau kas nors – dar niekas আগ- থ---- ক--- – এ--- প------ ক---- ন-
Ā-- t------ k---- – ē------- p------- k------ nā
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? আপ-- ক- আ-- থ---- ক--- খ------?
Ā---- k- ā-- t------ k---- k---------?
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. না- আ-- এ--- প------ ক---- খ-- ন- ৷
N-- ā-- ē----- p------- k------ k---- ni
   
dar kas (nors) – daugiau niekas অন-- ক-- – ক-- ন-
A---- k--- – k--- nā
Ar dar kas nori kavos? আর ক--- ক-- চ--?
Ā-- k--- k---- c---?
Ne, daugiau niekas. না- আ- ক---- ন- ৷
N-- ā-- k----- nā
   

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose.

Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...