lietuvių » rusų   Praeitis 3


83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

-

83 [восемьдесят три]
83 [vosemʹdesyat tri]

Прошедшая форма 3
Proshedshaya forma 3

83 [aštuoniasdešimt trys]

Praeitis 3

-

83 [восемьдесят три]
83 [vosemʹdesyat tri]

Прошедшая форма 3
Proshedshaya forma 3

Spauskite čia pamatyti tekstą:   
lietuviųрусский
kalbėtis telefonu / skambinti Го------ п- т-------
G------- p- t------u
(Aš) kalbėjausi telefonu / skambinau. Я г------ / г------- п- т-------.
Y- g------ / g------- p- t-------.
(Aš) visą laiką kalbėjausi telefonu. Я в-- в---- г------ / г------- п- т-------.
Y- v-- v----- g------ / g------- p- t-------.
   
klausti Сп--------
S---------ʹ
(Aš) (pa) klausiau. Я с------ / с-------.
Y- s------ / s-------.
(Aš) visuomet klausdavau. Я в----- с-------- / с---------.
Y- v----- s--------- / s----------.
   
pasakoti Ра----------
R----------ʹ
(Aš) (pa) pasakojau. Я р-------- / р---------.
Y- r-------- / r---------.
(Aš) papasakojau visą istoriją. Я р-------- / р--------- в-- и------.
Y- r-------- / r--------- v--- i-------.
   
mokytis Уч---
U----ʹ
(Aš) mokiausi. Я у--- / у----.
Y- u---- / u-----.
(Aš) mokiausi visą vakarą. Я в--- в---- у--- / у----.
Y- v--- v----- u---- / u-----.
   
dirbti Ра------
R------ʹ
(Aš) dirbau. Я р------ / р-------.
Y- r------ / r-------.
(Aš) dirbau visą dieną. Я в--- д--- р------ / р-------.
Y- v--- d--- r------ / r-------.
   
valgyti Ес--
Y---ʹ
(Aš) pavalgiau. Я п--- / п----.
Y- p---- / p-----.
(Aš) viską suvalgiau. Я с--- / с---- в-- п-----.
Y- s---- / s----- v--- p-------.
   

Lingvistikos istorija

Kalbos visada žavėjo žmoniją. Todėl lingvistikos istorija yra labai ilga. Lingvistika – tai sistematinė kalbos studija. Net prieš tūkstančius metų žmonės tyrinėjo kalbą. Taip skirtingos kultūros išvystė skirtingas sistemas. Iš to kilo skirtingi kalbų apibūdinimai. Šiandienos lingvistika labiau nei kuo kitu remiasi senovės teorijomis. Daugelis tradicijų dažniausiai buvo pradėtos Graikijoje. Tačiau seniausias kalbos tyrimo darbas parašytas Indijoje. Jį, prieš 3000 metų, parašė gramatikas Sakatayana. Senovėje, tokie filosofai kaip Platonas, užsiimdavo apmąstymais apie kalbą. Vėliau, teorijas plėtojo romėnai. Arabai aštuntame amžiuje irgi išplėtojo savo tradicijas.

Netgi tada jie tiksliai aprašydavo arabų kalbą. Šiais laikais žmogų ypač domina kalbos kilmė. Mokslininkus labiausiai domina kalbos istorija. XVIII a. žmonės ėmė kalbas lyginti. Jie norėjo suprasti, kaip jos susikūrė. Vėliau jie koncentravosi į kalbos kaip sistemos studijas. Esminiu klausimu tuomet buvo tai, kaip kalbos funkcionuoja. Šiandien lingvistikoje išsikiriama daug įvairių teorinių mokyklų. Nuo šešto dešimtmečio susikūrė daug naujų disciplinų. Jos iš dalies buvo labai veikiamos kitų mokslų. Tokių disciplinų pavyzdžiais yra psicholingvistikos ir tarpkultūrinės studijos. Tad naujosios lingvistinės mokyklos yra labai specializuotos. Vienas tokių pavyzdžių – feministinė lingvistika. Tad lingvistikos istorija tęsiasi… Tol, kol kalbos egzistuos, žmonės jas tyrinės!