Libro de frases

es Trabajar   »   ti ምስራሕ

55 [cincuenta y cinco]

Trabajar

Trabajar

55 [ሓምሳንሓሙሽተን]

55 [ḥamisaniḥamushiteni]

ምስራሕ

[misiraḥi]

Elige cómo quieres ver la traducción:   
español tigriña Sonido más
¿Cuál es su profesión? ሞያኹም እንታይ እ-? ሞያኹም እንታይ እዩ? ሞ-ኹ- እ-ታ- እ-? ------------- ሞያኹም እንታይ እዩ? 0
moyah---- in-ta-i iy-? moyah-umi initayi iyu? m-y-h-u-i i-i-a-i i-u- ---------------------- moyaẖumi initayi iyu?
Mi esposo ejerce como doctor. ሰብኣ-ይ ሞይኡ-ሓ---እ- ። ሰብኣየይ ሞይኡ ሓኪም እዩ ። ሰ-ኣ-ይ ሞ-ኡ ሓ-ም እ- ። ------------------ ሰብኣየይ ሞይኡ ሓኪም እዩ ። 0
sebi-aye---moy-’u-h--k--- i-- ። sebi’ayeyi moyi’u h-akīmi iyu ። s-b-’-y-y- m-y-’- h-a-ī-i i-u ። ------------------------------- sebi’ayeyi moyi’u ḥakīmi iyu ።
(Yo) trabajo media jornada como enfermera. ኣነ--ሳብ-ፍር- መ-ል- ከም-ነ-ስ(-ጋ-ት---ም--እሰር-። ኣነ ክሳብ ፍርቂ መዓልቲ ከም ነርስ(ሓጋዚት ሓኪም) እሰርሕ። ኣ- ክ-ብ ፍ-ቂ መ-ል- ከ- ነ-ስ-ሓ-ዚ- ሓ-ም- እ-ር-። -------------------------------------- ኣነ ክሳብ ፍርቂ መዓልቲ ከም ነርስ(ሓጋዚት ሓኪም) እሰርሕ። 0
a-e ki--bi-fir-k---me-ali-ī----i -eris----aga-īt- h-a-īmi)----riḥi። ane kisabi firik’ī me‘alitī kemi nerisi(h-agazīti h-akīmi) iserih-i። a-e k-s-b- f-r-k-ī m-‘-l-t- k-m- n-r-s-(-̣-g-z-t- h-a-ī-i- i-e-i-̣-። -------------------------------------------------------------------- ane kisabi firik’ī me‘alitī kemi nerisi(ḥagazīti ḥakīmi) iseriḥi።
Pronto recibiremos nuestra pensión. ኣ---ረ- ----ክን-በ--ኢ-። ኣብ ቀረባ ጥሮታ ክንቕበል ኢና። ኣ- ቀ-ባ ጥ-ታ ክ-ቕ-ል ኢ-። -------------------- ኣብ ቀረባ ጥሮታ ክንቕበል ኢና። 0
a-i -’er--a-t’ir-ta---niḵ’i-el--ī-a። abi k’ereba t’irota kinik-’ibeli īna። a-i k-e-e-a t-i-o-a k-n-k-’-b-l- ī-a- ------------------------------------- abi k’ereba t’irota kiniḵ’ibeli īna።
Pero los impuestos son altos. ግ- ---ቀረ- -ዕ- እ-። ግን እቲ ቀረጽ ላዕሊ እዩ። ግ- እ- ቀ-ጽ ላ-ሊ እ-። ----------------- ግን እቲ ቀረጽ ላዕሊ እዩ። 0
gin- it- --ere------a‘--ī -y-። gini itī k’erets’i la‘ilī iyu። g-n- i-ī k-e-e-s-i l-‘-l- i-u- ------------------------------ gini itī k’erets’i la‘ilī iyu።
Y el seguro médico es caro. ከ- -ው--ኢንሹራ-- ----እዩ። ከም ኡውን ኢንሹራንስ ክቡር እዩ። ከ- ኡ-ን ኢ-ሹ-ን- ክ-ር እ-። --------------------- ከም ኡውን ኢንሹራንስ ክቡር እዩ። 0
k----uw-ni----s-u-a---- ki-u-i----። kemi uwini īnishuranisi kiburi iyu። k-m- u-i-i ī-i-h-r-n-s- k-b-r- i-u- ----------------------------------- kemi uwini īnishuranisi kiburi iyu።
¿Qué te gustaría ser? እንታይ----ክት-ውን -ደ-? እንታይ ኢኻ ክትከውን ትደሊ? እ-ታ- ኢ- ክ-ከ-ን ት-ሊ- ------------------ እንታይ ኢኻ ክትከውን ትደሊ? 0
i--tayi ī--- -i----w--- --de-ī? initayi īh-a kitikewini tidelī? i-i-a-i ī-̱- k-t-k-w-n- t-d-l-? ------------------------------- initayi īẖa kitikewini tidelī?
Me gustaría ser ingeniero. ኣ--አ-ጂኒር-ክኸ----ደ-የ። ኣነ አንጂኒር ክኸውን እደልየ። ኣ- አ-ጂ-ር ክ-ው- እ-ል-። ------------------- ኣነ አንጂኒር ክኸውን እደልየ። 0
an- ā---ī-īr- ---̱-w-n- i-e---e። ane ānijīnīri kih-ewini ideliye። a-e ā-i-ī-ī-i k-h-e-i-i i-e-i-e- -------------------------------- ane ānijīnīri kiẖewini ideliye።
(Yo) quiero estudiar en la universidad. ኣ--ዩ-ቨርስ- -መሃር----ዝ-ልየ። ኣብ ዩኒቨርስቲ ክመሃር እየ ዝደልየ። ኣ- ዩ-ቨ-ስ- ክ-ሃ- እ- ዝ-ል-። ----------------------- ኣብ ዩኒቨርስቲ ክመሃር እየ ዝደልየ። 0
ab- y-n-v-r-sitī-k-me-ari--ye--i--l--e። abi yunīverisitī kimehari iye zideliye። a-i y-n-v-r-s-t- k-m-h-r- i-e z-d-l-y-። --------------------------------------- abi yunīverisitī kimehari iye zideliye።
(Yo) soy un / una pasante. ኣ---ራክ--ን-(ተጀ----ብ---ል- -የ። ኣነ ፕራክቲካንት(ተጀማሪ ኣብ ትካል) እየ። ኣ- ፕ-ክ-ካ-ት-ተ-ማ- ኣ- ት-ል- እ-። --------------------------- ኣነ ፕራክቲካንት(ተጀማሪ ኣብ ትካል) እየ። 0
a-e-pira----k--it-(teje---- abi-ti--l-- iye። ane pirakitīkaniti(tejemarī abi tikali) iye። a-e p-r-k-t-k-n-t-(-e-e-a-ī a-i t-k-l-) i-e- -------------------------------------------- ane pirakitīkaniti(tejemarī abi tikali) iye።
(Yo) no gano mucho dinero. ብ-ሕ --ት የ--ይ-። ብዙሕ እቶት የብለይን። ብ-ሕ እ-ት የ-ለ-ን- -------------- ብዙሕ እቶት የብለይን። 0
b--u--- --ot--yeb--e-i--። bizuh-i itoti yebileyini። b-z-h-i i-o-i y-b-l-y-n-። ------------------------- bizuḥi itoti yebileyini።
(Yo) estoy haciendo una pasantía / unas prácticas en el extranjero. ኣነ ፕ-ክ-ኩም-ኣ- ----ክ--ር--። ኣነ ፕራክቲኩም ኣብ ወጻኢ ክገብር‘የ። ኣ- ፕ-ክ-ኩ- ኣ- ወ-ኢ ክ-ብ-‘-። ------------------------ ኣነ ፕራክቲኩም ኣብ ወጻኢ ክገብር‘የ። 0
ane pirakitīk-mi ab--w---’a------e---i‘-e። ane pirakitīkumi abi wets’a’ī kigebiri‘ye። a-e p-r-k-t-k-m- a-i w-t-’-’- k-g-b-r-‘-e- ------------------------------------------ ane pirakitīkumi abi wets’a’ī kigebiri‘ye።
Ése es mi jefe. እዚ-ሓላፋ- --። እዚ ሓላፋይ እዩ። እ- ሓ-ፋ- እ-። ----------- እዚ ሓላፋይ እዩ። 0
iz- ḥ--afa-i iyu። izī h-alafayi iyu። i-ī h-a-a-a-i i-u- ------------------ izī ḥalafayi iyu።
(Yo) tengo buenos compañeros de trabajo. ብሩ-ት--ሳርሕቲ---አዉኒ ። ብሩኻት ምሳርሕቲ ኣለአዉኒ ። ብ-ኻ- ም-ር-ቲ ኣ-አ-ኒ ። ------------------ ብሩኻት ምሳርሕቲ ኣለአዉኒ ። 0
b----̱-------a---̣itī--l-’-wu-- ። biruh-ati misarih-itī ale’āwunī ። b-r-h-a-i m-s-r-h-i-ī a-e-ā-u-ī ። --------------------------------- biruẖati misariḥitī ale’āwunī ።
Siempre vamos a la cantina al mediodía. ፋዱ- -- ግዜ -----ቲ--ን-ሽቶ ቤት----) ኢ- -ኸ-ድ ። ፋዱስ ኩሉ ግዜ ናብ ካንቲነ(ንእሽቶ ቤት-መግቢ) ኢና ንኸይድ ። ፋ-ስ ኩ- ግ- ና- ካ-ቲ-(-እ-ቶ ቤ---ግ-) ኢ- ን-ይ- ። ---------------------------------------- ፋዱስ ኩሉ ግዜ ናብ ካንቲነ(ንእሽቶ ቤት-መግቢ) ኢና ንኸይድ ። 0
fadu-- k-lu gi------i-k-nit-----i--sh--- bē-i--eg--ī)------ih-ey-di-። fadusi kulu gizē nabi kanitīne(ni’ishito bēti-megibī) īna nih-eyidi ። f-d-s- k-l- g-z- n-b- k-n-t-n-(-i-i-h-t- b-t---e-i-ī- ī-a n-h-e-i-i ። --------------------------------------------------------------------- fadusi kulu gizē nabi kanitīne(ni’ishito bēti-megibī) īna niẖeyidi ።
Estoy buscando trabajo. ኣ---ራ- እደ- ኣ-ኹ። ኣነ ስራሕ እደሊ ኣሎኹ። ኣ- ስ-ሕ እ-ሊ ኣ-ኹ- --------------- ኣነ ስራሕ እደሊ ኣሎኹ። 0
a-e-s----̣i i--l- --oẖ-። ane sirah-i idelī aloh-u። a-e s-r-h-i i-e-ī a-o-̱-። ------------------------- ane siraḥi idelī aloẖu።
Llevo un año ya sin trabajo. ኣ--ን-ደ---ት --ሕ-ኣልቦ ኮ-ነ። ኣነ ንሓደ ዓመት ስራሕ-ኣልቦ ኮይነ። ኣ- ን-ደ ዓ-ት ስ-ሕ-ኣ-ቦ ኮ-ነ- ----------------------- ኣነ ንሓደ ዓመት ስራሕ-ኣልቦ ኮይነ። 0
ane-n---a---‘-met- s-----i-a---o----i-e። ane nih-ade ‘ameti sirah-i-alibo koyine። a-e n-h-a-e ‘-m-t- s-r-h-i-a-i-o k-y-n-። ---------------------------------------- ane niḥade ‘ameti siraḥi-alibo koyine።
Hay demasiados desempleados en este país. ኣ-- ሃገር-ዚ ስራሕ ---ንነት በ-ሑ። ኣብዚ ሃገር‘ዚ ስራሕ ኣልቦንነት በዚሑ። ኣ-ዚ ሃ-ር-ዚ ስ-ሕ ኣ-ቦ-ነ- በ-ሑ- ------------------------- ኣብዚ ሃገር‘ዚ ስራሕ ኣልቦንነት በዚሑ። 0
ab-z--h-ge-i‘zī-si--ḥi ----on-n-t--be-īh-u። abizī hageri‘zī sirah-i alibonineti bezīh-u። a-i-ī h-g-r-‘-ī s-r-h-i a-i-o-i-e-i b-z-h-u- -------------------------------------------- abizī hageri‘zī siraḥi alibonineti bezīḥu።

La memoria necesita el lenguaje.

Mucha gente recuerda su primer día de colegio. Sin embargo, son incapaces de recordar nada antes de esa fecha. Apenas conservamos recuerdos de nuestro primer año de vida. ¿Por qué sucede esto? ¿Por qué no recordamos ninguna de las experiencias que tuvimos cuando éramos bebés? La razón hay que buscarla en nuestro desarrollo. Lengua y memoria se desarrollan aproximadamente al mismo tiempo. Y para poder recordar, un individuo necesita el recurso del lenguaje. Esto es, necesita tener las palabras para lo que vive. Los científicos han realizado diferentes estudios con niños. A través de ellos han hecho interesantes descubrimientos. Tan pronto como los niños aprenden a hablar, olvidan todas sus experiencias previas. El inicio del lenguaje es, por consiguiente, el principio de la memoria. Durante los primeros tres años de vida los niños aprenden sin parar. Experimentan cada día nuevas cosas. En esta edad, entonces, tienen muchas y muy importantes experiencias. Sin embargo, ninguna de ellas permanece. Los psicólogos llaman a este fenómeno ‘amnesia infantil’. Solamente las cosas que los niños pueden nombrar, permanecen. La memoria autobiográfica salvaguarda las vivencias personales. Funciona como un diario. En ella se registra todo lo que es importante para nuestra vida. Así configura la memoria autobiográfica nuestra identidad. Pero su desarrollo depende del previo aprendizaje de la lengua natal. Y solo gracias al lenguaje podemos activar nuestra memoria. Por supuesto, todo lo que experimentamos cuando éramos bebés no se ha borrado sin más. Está almacenado en algún lugar de nuestro cerebro. Pero hemos perdido para siempre la llave que nos permite el acceso…-una lástima, ¿verdad?