Pasikalbėjimų knygelė

lt Pirkiniai   »   sr Куповина

54 [penkiasdešimt keturi]

Pirkiniai

Pirkiniai

54 [педесет и четири]

54 [pedeset i četiri]

Куповина

Kupovina

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių serbų Žaisti Daugiau
(Aš] norėčiau pirkti dovaną. Ј--ж-лим к-пи-- ----о-. Ј_ ж____ к_____ п______ Ј- ж-л-м к-п-т- п-к-о-. ----------------------- Ја желим купити поклон. 0
J- že-im----it- po--on. J_ ž____ k_____ p______ J- ž-l-m k-p-t- p-k-o-. ----------------------- Ja želim kupiti poklon.
Bet ką nors nebrangaus. А-и ---та-преви-е с----. А__ н____ п______ с_____ А-и н-ш-а п-е-и-е с-у-о- ------------------------ Али ништа превише скупо. 0
Al--niš-- --evi-- -ku-o. A__ n____ p______ s_____ A-i n-š-a p-e-i-e s-u-o- ------------------------ Ali ništa previše skupo.
Gal rankinę? Им-те-ли можда -а--у? И____ л_ м____ т_____ И-а-е л- м-ж-а т-ш-у- --------------------- Имате ли можда ташну? 0
Im--e--i-mo----t-š-u? I____ l_ m____ t_____ I-a-e l- m-ž-a t-š-u- --------------------- Imate li možda tašnu?
Kokios spalvos norėtumėte? Ко-у -о----елит-? К___ б___ ж______ К-ј- б-ј- ж-л-т-? ----------------- Коју боју желите? 0
Koj--b-ju že--t-? K___ b___ ž______ K-j- b-j- ž-l-t-? ----------------- Koju boju želite?
Juodą, rudą ar baltą? Цр--- ----- или бе-у? Ц____ б____ и__ б____ Ц-н-, б-а-н и-и б-л-? --------------------- Црну, браон или белу? 0
C--u, bra-- -li--elu? C____ b____ i__ b____ C-n-, b-a-n i-i b-l-? --------------------- Crnu, braon ili belu?
Didelę ar mažą? В--ик---ли-малу? В_____ и__ м____ В-л-к- и-и м-л-? ---------------- Велику или малу? 0
Vel-ku -l----lu? V_____ i__ m____ V-l-k- i-i m-l-? ---------------- Veliku ili malu?
Ar galiu šitą pasižiūrėti? М------ вид--и --у? М___ л_ в_____ о___ М-г- л- в-д-т- о-у- ------------------- Могу ли видети ову? 0
Mogu ---v----i-ov-? M___ l_ v_____ o___ M-g- l- v-d-t- o-u- ------------------- Mogu li videti ovu?
Ar ji odinė? Ј- -- о----же? Ј_ л_ о_ к____ Ј- л- о- к-ж-? -------------- Је ли од коже? 0
Je--- od-k-ž-? J_ l_ o_ k____ J- l- o- k-ž-? -------------- Je li od kože?
Ar ji iš odos pakaitalo? И-и------ -е-тач-о- м---р-ја-а? И__ ј_ о_ в________ м__________ И-и ј- о- в-ш-а-к-г м-т-р-ј-л-? ------------------------------- Или је од вештачког материјала? 0
Ili-j- od veš-ačko- -at--i-ala? I__ j_ o_ v________ m__________ I-i j- o- v-š-a-k-g m-t-r-j-l-? ------------------------------- Ili je od veštačkog materijala?
Žinoma, iš odos. На---н---од-кож-. Н_______ о_ к____ Н-р-в-о- о- к-ж-. ----------------- Наравно, од коже. 0
N--avno- -d ----. N_______ o_ k____ N-r-v-o- o- k-ž-. ----------------- Naravno, od kože.
Tai labai gera kokybė. Т- -е-на--ч-т--д---р кв-----т. Т_ ј_ н_______ д____ к________ Т- ј- н-р-ч-т- д-б-р к-а-и-е-. ------------------------------ То је нарочито добар квалитет. 0
To--e---ro--to -ob-r--val-te-. T_ j_ n_______ d____ k________ T- j- n-r-č-t- d-b-r k-a-i-e-. ------------------------------ To je naročito dobar kvalitet.
Ir rankinė tikrai nebrangi. А-т---а ј--заи--- п-----а. А т____ ј_ з_____ п_______ А т-ш-а ј- з-и-т- п-в-љ-а- -------------------------- А ташна је заиста повољна. 0
A--a--a -- --------ov-ljna. A t____ j_ z_____ p________ A t-š-a j- z-i-t- p-v-l-n-. --------------------------- A tašna je zaista povoljna.
Ji man patinka. О-а-м- с- ---ад-. О__ м_ с_ д______ О-а м- с- д-п-д-. ----------------- Ова ми се допада. 0
Ov- mi-se dop---. O__ m_ s_ d______ O-a m- s- d-p-d-. ----------------- Ova mi se dopada.
Aš ją perku. Ову--у ---ти. О__ ћ_ у_____ О-у ћ- у-е-и- ------------- Ову ћу узети. 0
O-----u --e-i. O__ ć_ u_____ O-u c-u u-e-i- -------------- Ovu ću uzeti.
Ar prireikus galėsiu ją pakeisti kita? М--у -и -- --е---ално --м-н-т-? М___ л_ ј_ е_________ з________ М-г- л- ј- е-е-т-а-н- з-м-н-т-? ------------------------------- Могу ли је евентуално заменити? 0
Mo-- li-je-e----ua-no zam-niti? M___ l_ j_ e_________ z________ M-g- l- j- e-e-t-a-n- z-m-n-t-? ------------------------------- Mogu li je eventualno zameniti?
Savaime suprantama. По-раз-м-ва-с-. П__________ с__ П-д-а-у-е-а с-. --------------- Подразумева се. 0
Po-r-zu--v--se. P__________ s__ P-d-a-u-e-a s-. --------------- Podrazumeva se.
Mes ją supakuosime kaip dovaną. Запак---ћ-мо -е---о --кло-. З___________ ј_ к__ п______ З-п-к-в-ћ-м- ј- к-о п-к-о-. --------------------------- Запаковаћемо је као поклон. 0
Z-pa---a-́e---je-k---p---o-. Z___________ j_ k__ p______ Z-p-k-v-c-e-o j- k-o p-k-o-. ---------------------------- Zapakovaćemo je kao poklon.
Štai ten yra kasa. Там- -р-к--је----гај-а. Т___ п____ ј_ б________ Т-м- п-е-о ј- б-а-а-н-. ----------------------- Тамо преко је благајна. 0
T-m--preko-j- --a-----. T___ p____ j_ b________ T-m- p-e-o j- b-a-a-n-. ----------------------- Tamo preko je blagajna.

Kas ką supranta?

Pasaulyje gyvena apie 7 milijardai žmonių. Ir visi kalba kokia nors kalba. Deja, bet ta kalba ne visada yra ta pati. Tad, norėdami susikalbėti su kitomis tautomis, turime išmokti kalbų. O tai neretai vargina. Tačiau yra kalbų, kurios yra labai panašios. Tie žmonės geriau vienas kitą suprantą net neišmokę kitos kalbos. Tai vadinama abipusiu suprantamumu . Išskiriami du jo variantai. Pirmasis vadinamas žodiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalbėtojai supranta vienas kitą kalbėdami. Tačiau jie nesupranta rašytinės kitos kalbos sistemos. Taip yra todėl, kad kalbos skiriasi rašytinėmis formomis. To pavyzdžiai yra indų ir urdu kalbos. Antrasis variantas vadinamas rašytiniu abipusiu suprantamumu. Tokiu atveju kalba suprantama ašytinėje savo formoje. Tačiau kalbėdami šių kalbų atstovai vienas kito nesupranta. Taip yra todėl, kad jų tarimas yra labai skirtingas. To pavyzdžiai būtų vokiečių ir olandų kalbos. Artimiausios kalbos yra susijusios tiek rašyba, tiek tarimu. Tai reiškia, kad jos yra abipusiai suprantamos tiek šnekamąja, tiek rašytine forma. To pavyzdžiai būtų rusų ir ukrainiečių bei tailandiečių ir laosiečių kalba. Taip pat yra ir asimetrinė abipusio suprantamumo forma. Taip nutinka, kai kalbėtojai vienas kitą supranta nevienodai. Portugalai supranta ispanus geriau nei ispanai supranta portugalus. Austrai supranta vokiečius geriau nei vokiečiai austrus. Šiuose pavyzdžiuose kliūtimi tampa tarimas ir dialektas. Tas, kas nori tikrai gerai pasikalbėti, turi išmokti ką nors naujo...