Slovníček fráz

sk Spojky 4   »   lt Jungtukai 4

97 [deväťdesiatsedem]

Spojky 4

Spojky 4

97 [devyniasdešimt septyni]

Jungtukai 4

Vyberte, ako chcete vidieť preklad:   
slovenčina litovčina Prehrať Viac
Zaspal, hoci bol televízor zapnutý. Jis--ž--g-- ---- tel--i----us-bu-o--j--g-a-. Jis užmigo, nors televizorius buvo įjungtas. J-s u-m-g-, n-r- t-l-v-z-r-u- b-v- į-u-g-a-. -------------------------------------------- Jis užmigo, nors televizorius buvo įjungtas. 0
Ešte zostal, hoci už bolo neskoro. J-s--a- p-sil-ko- n-r- j-u---v- -ėlu. Jis dar pasiliko, nors jau buvo vėlu. J-s d-r p-s-l-k-, n-r- j-u b-v- v-l-. ------------------------------------- Jis dar pasiliko, nors jau buvo vėlu. 0
Neprišiel, hoci sme sa dohodli. J----eat---, n--s-m------om--s----ar-. Jis neatėjo, nors mes buvome susitarę. J-s n-a-ė-o- n-r- m-s b-v-m- s-s-t-r-. -------------------------------------- Jis neatėjo, nors mes buvome susitarę. 0
Televízor bol zapnutý. Napriek tomu zaspal. Tele---orius-b-v--įj-----s, --žiūri---/ n-p---a-- to-j-s-užm-go. Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo. T-l-v-z-r-u- b-v- į-u-g-a-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s u-m-g-. ---------------------------------------------------------------- Televizorius buvo įjungtas, nežiūrint / nepaisant to jis užmigo. 0
Bolo už neskoro. Napriek tomu ešte zostal. Jau -uvo----u, --žiū---------pa--an- -o--is -a----s--i-o. Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko. J-u b-v- v-l-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s d-r p-s-l-k-. --------------------------------------------------------- Jau buvo vėlu, nežiūrint / nepaisant to jis dar pasiliko. 0
Dohodli sme sa. Napriek tomu neprišiel. (M--)------e -u---a-ę, ne-i--in- / ne---san- -o -----e-t-j-. (Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo. (-e-) b-v-m- s-s-t-r-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s n-a-ė-o- ------------------------------------------------------------ (Mes) buvome susitarę, nežiūrint / nepaisant to jis neatėjo. 0
Hoci nemá vodičský preukaz, šoféruje auto. Nor--j-s ne---i v--r-o-oj- pažy-ė-i--- v-i--o-- ---omobi--. Nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoja automobilį. N-r- j-s n-t-r- v-i-u-t-j- p-ž-m-j-m-, v-i-u-j- a-t-m-b-l-. ----------------------------------------------------------- Nors jis neturi vairuotojo pažymėjimo, vairuoja automobilį. 0
Hoci je cesta klzká, jazdí rýchlo. Nor--g-t-ė y-- ----i- ji------u--a---eitai. Nors gatvė yra slidi, jis važiuoja greitai. N-r- g-t-ė y-a s-i-i- j-s v-ž-u-j- g-e-t-i- ------------------------------------------- Nors gatvė yra slidi, jis važiuoja greitai. 0
Hoci je opitý, jazdí na bicykli. No---j-s yr- ----as- -aži-oja d--račiu. Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu. N-r- j-s y-a g-r-a-, v-ž-u-j- d-i-a-i-. --------------------------------------- Nors jis yra girtas, važiuoja dviračiu. 0
Nemá vodičský preukaz. Napriek tomu šoféruje auto. Ji---etu-----i---tojo --ž---jim----e---r--t / n--a--an- to-ji- --i-uo-a-a-to-o-il-. Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežiūrint / nepaisant to jis vairuoja automobilį. J-s n-t-r- v-i-u-t-j- p-ž-m-j-m-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s v-i-u-j- a-t-m-b-l-. ----------------------------------------------------------------------------------- Jis neturi vairuotojo pažymėjimo, nežiūrint / nepaisant to jis vairuoja automobilį. 0
Cesta je klzká. Napriek tomu jazdí tak rýchlo. Ga-vė (-r---sl-di- n---ū-int --n-p-i-a-- -- ji-----iu--a --e-ta-. Gatvė (yra) slidi, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja greitai. G-t-ė (-r-) s-i-i- n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s v-ž-u-j- g-e-t-i- ----------------------------------------------------------------- Gatvė (yra) slidi, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja greitai. 0
Je opitý. Napriek tomu jazdí na bicykli. Jis -y-a) ----a-- n--i-ri-- - nep---a------jis --žiuoja ----ač-u. Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu. J-s (-r-) g-r-a-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j-s v-ž-u-j- d-i-a-i-. ----------------------------------------------------------------- Jis (yra) girtas, nežiūrint / nepaisant to jis važiuoja dviračiu. 0
Nemôže nájsť žiadne (pracovné) miesto, hoci študovala. Ji--e-a--a -a-b-, -o-----r- d-plo--. Ji neranda darbo, nors turi diplomą. J- n-r-n-a d-r-o- n-r- t-r- d-p-o-ą- ------------------------------------ Ji neranda darbo, nors turi diplomą. 0
Nejde k lekárovi, hoci má bolesti. Ji n---a pas -ydytoją---or- j-----a-da. Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda. J- n-i-a p-s g-d-t-j-, n-r- j-i s-a-d-. --------------------------------------- Ji neina pas gydytoją, nors jai skauda. 0
Kupuje auto, hoci nemá peniaze. Ji-p-r-----t-m--i-į, -o-s-n---ri pin-g-. Ji perka automobilį, nors neturi pinigų. J- p-r-a a-t-m-b-l-, n-r- n-t-r- p-n-g-. ---------------------------------------- Ji perka automobilį, nors neturi pinigų. 0
Študovala. Napriek tomu nemôže nájsť (pracovné) miesto. Ji tur------o--- n--iūrin----n----s-nt--o-j- --ra-da-darbo. Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo. J- t-r- d-p-o-ą- n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j- n-r-n-a d-r-o- ----------------------------------------------------------- Ji turi diplomą, nežiūrint / nepaisant to ji neranda darbo. 0
Má bolesti. Napriek tomu nejde k lekárovi. J-i sk--da- n--i-r----/ nep--s----t---i ne-n- p-- gyd----ą. Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją. J-i s-a-d-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j- n-i-a p-s g-d-t-j-. ----------------------------------------------------------- Jai skauda, nežiūrint / nepaisant to ji neina pas gydytoją. 0
Nemá peniaze. Napriek tomu kupuje auto. J--ne---- -----ų- --ž---i-t-- --pa-s-n--t- -- ----- au-o--bi-į. Ji neturi pinigų, nežiūrint / nepaisant to ji perka automobilį. J- n-t-r- p-n-g-, n-ž-ū-i-t / n-p-i-a-t t- j- p-r-a a-t-m-b-l-. --------------------------------------------------------------- Ji neturi pinigų, nežiūrint / nepaisant to ji perka automobilį. 0

Stiahnuť MP3 (.zipované súbory)

Nenašlo sa žiadne video!

Mladí ľudia sa učia inak ako starí

Deti sa učia jazyk relatívne rýchlo. Dospelým to väčšinou trvá dlhšie. Deti sa ale neučia lepšie ako dospelí. Učia sa len inak. Mozog toho pri učení jazykov musí zvládnuť veľa. Musí sa naučiť viac vecí naraz. Keď sa človek učí jazyk, nestačí o ňom len premýšľať. Musí sa tiež naučiť, ako nové slová vyslovovať. Orgány reči sa preto musia naučiť nové pohyby. Mozog sa tiež musí naučiť reagovať na nové situácie. Komunikovať v cudzom jazyku je výzva. Dospelí sa ale učia jazyky inak v každom období svojho života. V 20 alebo 30 rokoch veku sú stále ľudia zvyknutí sa učiť. Škola či štúdiá nie sú ešte tak vzdialené. Mozog je preto dobre trénovaný. Môže sa tak naučiť cudzie jazyky na veľmi dobrej úrovni. Ľudia medzi 40 a 50 rokmi veku sa toho už naučili veľa. Ich mozog ťaží zo svojich skúseností. Vie dobre skombinovať nový obsah so staršími vedomosťami. V tomto veku sa ľudia učia najlepšie veci, ktoré už sú im povedomé. To sú napríklad jazyky podobné tým, ktoré sa naučili už skôr. V 60 alebo 70 rokoch veku majú ľudia spravidla veľa času. Môžu často precvičovať. To je u jazykov obzvlášť dôležité. Starší ľudia sa môžu napríklad obzvlášť dobre naučiť cudzí písmo. Človek sa môže úspešne učiť v každom veku. Mozog môže vytvárať nové nervové bunky aj po skončení puberty. A robí to rád ...