短语手册

zh 喜欢某事   »   lt ką mėgti / ko norėti

70[七十]

喜欢某事

喜欢某事

70 [septyniasdešimt]

ką mėgti / ko norėti

选择您想要查看翻译的方式:   
中文(简体) 立陶宛语 播放 更多
您 想 抽烟 吗 ? Ar -------ė-e--ūk-t-? Ar norėtumėte rūkyti? A- n-r-t-m-t- r-k-t-? --------------------- Ar norėtumėte rūkyti? 0
您 想 跳舞 吗 ? Ar nor---mė---š----? Ar norėtumėte šokti? A- n-r-t-m-t- š-k-i- -------------------- Ar norėtumėte šokti? 0
您 想 去 散步 吗 ? Ar--or---m-t--p------kš-i--i? Ar norėtumėte pasivaikščioti? A- n-r-t-m-t- p-s-v-i-š-i-t-? ----------------------------- Ar norėtumėte pasivaikščioti? 0
我 想 抽烟 。 (Aš- nor-či----ūk-t-. (Aš) norėčiau rūkyti. (-š- n-r-č-a- r-k-t-. --------------------- (Aš) norėčiau rūkyti. 0
你 想 要 一支 烟 吗 ? A---orė-u--c-g---tės? Ar norėtum cigaretės? A- n-r-t-m c-g-r-t-s- --------------------- Ar norėtum cigaretės? 0
他 想 要 打火机 。 Jis ---ė---ug-ies. Jis norėtų ugnies. J-s n-r-t- u-n-e-. ------------------ Jis norėtų ugnies. 0
我 想 喝点儿 东西 。 (--)-n-----au ---nors --ge-t-. (Aš) norėčiau ko nors išgerti. (-š- n-r-č-a- k- n-r- i-g-r-i- ------------------------------ (Aš) norėčiau ko nors išgerti. 0
我 想 吃点儿 东西 。 (Aš) nor----- k--nor--v---y-i. (Aš) norėčiau ko nors valgyti. (-š- n-r-č-a- k- n-r- v-l-y-i- ------------------------------ (Aš) norėčiau ko nors valgyti. 0
我 想 休息 一下 。 (-š)-no-----------u-- p--l-ė-i. (Aš) norėčiau truputį pailsėti. (-š- n-r-č-a- t-u-u-į p-i-s-t-. ------------------------------- (Aš) norėčiau truputį pailsėti. 0
我 想 问 您 一些 事情 。 (--)---r--iau J--ų---- -o-pak---s-i. (Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. (-š- n-r-č-a- J-s- k-i k- p-k-a-s-i- ------------------------------------ (Aš) norėčiau Jūsų kai ko paklausti. 0
我 想 求 您 点儿 事情 。 (Aš----r-čia---ū-ų --- k- p--------. (Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. (-š- n-r-č-a- J-s- k-i k- p-p-a-y-i- ------------------------------------ (Aš) norėčiau Jūsų kai ko paprašyti. 0
我 想 邀请 您 。 (A-) -o---i-------ka- -u- p-kv-e---. (Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. (-š- n-r-č-a- J-s k-i k-r p-k-i-s-i- ------------------------------------ (Aš) norėčiau Jus kai kur pakviesti. 0
请问 您 要 点儿 什么 ? P---au- ---n----u-ė-e? Prašau, ko norėtumėte? P-a-a-, k- n-r-t-m-t-? ---------------------- Prašau, ko norėtumėte? 0
您 要 咖啡 吗 ? Ar--orė-umėt- -u--eli- ----s? Ar norėtumėte puodelio kavos? A- n-r-t-m-t- p-o-e-i- k-v-s- ----------------------------- Ar norėtumėte puodelio kavos? 0
或者 您 更喜欢 喝茶 ? O g---ve-či-u --orė---ė-e- a-b--os? O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? O g-l v-r-i-u (-o-ė-u-ė-e- a-b-t-s- ----------------------------------- O gal verčiau (norėtumėte) arbatos? 0
我们 想 回家 。 (M--) no-ė---- ---i--------o. (Mes) norėtume važiuoti namo. (-e-) n-r-t-m- v-ž-u-t- n-m-. ----------------------------- (Mes) norėtume važiuoti namo. 0
你们 要 打出租车 吗 ? A---orė-u-ėte -až-uoti ----i? Ar norėtumėte važiuoti taksi? A- n-r-t-m-t- v-ž-u-t- t-k-i- ----------------------------- Ar norėtumėte važiuoti taksi? 0
他们 想 打 电话 。 J-e-----tų pas--m-in--. Jie norėtų paskambinti. J-e n-r-t- p-s-a-b-n-i- ----------------------- Jie norėtų paskambinti. 0

两种语言 = 两个语言中心!

学习一门语言的时间点对我们的大脑来说并非无所谓。 因为这与大脑对不同语言的储存位置有关。 我们所学过的一切语言并非全都储存在一块儿。 成年后所学的语言会有独立的储存空间。 也就是说,大脑会在另外一个地方处理新的语言规则。 新学的语言不会和母语储存在一起。 相反,双语环境下长大的人则会储存在同一区域。 这个结论由多项研究都得出。 神经学家对不同实验对象做了研究。 这些实验对象都能流利地说两种语言。 其中一个部分实验对象在双语环境下长大。 另一部分实验对象的第二语言是后学的。 研究人员在语言测验过程中测量了实验对象的大脑活动。 以此来确认大脑在处理语言测验时的工作区域。 实验结果发现,后天双语者拥有两个语言中心! 研究学者对该结果一直感到难以置信。 大脑受损的人会出现各种症状。 其中也有可能会导致语言问题。 比如造成词语发音上或理解上的困难。 但是双语大脑损伤者有时会出现特殊症状。 他们的语言问题不会总是同时出现在两种语言上。 如果只是其一大脑区域受损,那么另一个区域仍然可以运作。 病人对其中一种语言的使用能力也比另外一种更好。 当他们重新学习这两种语言时,两者间的学习进度也会不同。 这也证实了两种语言并非储存在同一个地方。 因为它们不是同时学的,所以建立起了两个语言中心。 我们的大脑究竟是如何管理多种语言的,这仍未清楚。 但这个新的研究发现倒是可以引领新的学习策略.......