短语手册

zh 在迪厅里   »   lt Diskotekoje

46[四十六]

在迪厅里

在迪厅里

46 [keturiasdešimt šeši]

Diskotekoje

选择您想要查看翻译的方式:   
中文(简体) 立陶宛语 播放 更多
这个 位子 是 空的 吗 ? Ar ši -ieta ----va / A---i- --isv-? Ar ši vieta laisva / Ar čia laisva? A- š- v-e-a l-i-v- / A- č-a l-i-v-? ----------------------------------- Ar ši vieta laisva / Ar čia laisva? 0
我 可以 坐 在 您旁边 吗 ? A- g--iu ---e---s--a-s-sėst-? Ar galiu prie jūsų atsisėsti? A- g-l-u p-i- j-s- a-s-s-s-i- ----------------------------- Ar galiu prie jūsų atsisėsti? 0
很 乐意 。 P-aš-u. Prašau. P-a-a-. ------- Prašau. 0
您 觉得 这音乐 怎么样 ? Kai- j-ms----in-a muzi--? Kaip jums patinka muzika? K-i- j-m- p-t-n-a m-z-k-? ------------------------- Kaip jums patinka muzika? 0
有点儿 太吵 了 。 T-u-ut--p-- --rsia-. Truputį per garsiai. T-u-u-į p-r g-r-i-i- -------------------- Truputį per garsiai. 0
但是 这个 乐队 演奏得 很棒 。 Bet-g-upė-g---a l-b-------i. Bet grupė groja labai gerai. B-t g-u-ė g-o-a l-b-i g-r-i- ---------------------------- Bet grupė groja labai gerai. 0
您 经常 到 这里 来 吗 ? A- --ūs)-č-- da-nai lank-tė-? Ar (jūs) čia dažnai lankotės? A- (-ū-) č-a d-ž-a- l-n-o-ė-? ----------------------------- Ar (jūs) čia dažnai lankotės? 0
不是的, 这是 第一次 。 Ne----i--i-ma--kar---. Ne, tai pirmas kartas. N-, t-i p-r-a- k-r-a-. ---------------------- Ne, tai pirmas kartas. 0
我 以前 没有 来过 这儿 。 (Aš--č-- --r ni-ka-a -ebuv--. (Aš) čia dar niekada nebuvau. (-š- č-a d-r n-e-a-a n-b-v-u- ----------------------------- (Aš) čia dar niekada nebuvau. 0
您 跳舞 吗 ? Ar (-ūs-----a--? /-Pa-oki--? Ar (jūs) šokate? / Pašokime? A- (-ū-) š-k-t-? / P-š-k-m-? ---------------------------- Ar (jūs) šokate? / Pašokime? 0
也许 过 一会儿 吧 。 G-l---t- v----u. Gal būt, vėliau. G-l b-t- v-l-a-. ---------------- Gal būt, vėliau. 0
我 跳得 不好 。 Aš n-m-ku----a- šo--i. Aš nemoku gerai šokti. A- n-m-k- g-r-i š-k-i- ---------------------- Aš nemoku gerai šokti. 0
这 很 简单 。 T----i----nesu---. Tai visai nesunku. T-i v-s-i n-s-n-u- ------------------ Tai visai nesunku. 0
我 跳给 您看 。 A-----s p---d--i-. Aš jums parodysiu. A- j-m- p-r-d-s-u- ------------------ Aš jums parodysiu. 0
不用了, 还是 下次 吧 ! N-- g-r-a---it--k---ą. Ne, geriau kitą kartą. N-, g-r-a- k-t- k-r-ą- ---------------------- Ne, geriau kitą kartą. 0
您 在 等 什么 人 吗 ? A-----s)-k---ors-l-uk---e? Ar (jūs) ko nors laukiate? A- (-ū-) k- n-r- l-u-i-t-? -------------------------- Ar (jūs) ko nors laukiate? 0
是啊, 在 等 我的 朋友 。 T--p--(-a-o--------. Taip, (savo) draugo. T-i-, (-a-o- d-a-g-. -------------------- Taip, (savo) draugo. 0
这不, 他 来 了 ! Štai ten --- -t-i--! Štai ten jis ateina! Š-a- t-n j-s a-e-n-! -------------------- Štai ten jis ateina! 0

基因影响语言

我们的出身决定了我们说哪种语言。 但我们的基因也对我们的语言负有责任。 这个结论由苏格兰研究学者得出。 他们研究了英语为何不同于汉语的课题。 通过研究发现,基因在其中也扮演着重要角色。 因为基因影响了大脑的发展。 也就是说,基因塑造了大脑结构。 因此也决定了我们学习语言的能力。 两个变异体基因在其中起着决定性作用。 如果其中一个变异体基因缺少,声调语言就会得到发展。 因此声调语言被没有该变异体基因的人群所使用。 在声调语言中,词语的意思由声调的调值所决定。 比如,汉语就是一种声调语言。 如果该变异体基因占主导地位,其它语言则得到发展。 英语并不是声调语言。 这些变异体基因并不是均匀分配的。 也就是说,它们在世界上出现的几率是不同的。 语言只有通过传承才能存在。 为此孩子必须能模仿父母的语言。 他们必须学好语言。 只有这样语言才能世代流传下去。 一个更古老的变异体基因促进了声调语言的发展。 很早以前好像存在更多声调语言。 但是也不应过于夸大基因成分。 基因只能对语言的发展加以解释。 但是不存在某种英语基因或汉语基因。 任何人都能学习任何一种语言。 对此我们不需要基因,只需要好奇心和训练!