Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   es Una visita por la ciudad

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [cuarenta y dos]

Una visita por la ciudad

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? ¿E-t- abiert- e- -er---o -os--omi----? ¿---- a------ e- m------ l-- d-------- ¿-s-á a-i-r-o e- m-r-a-o l-s d-m-n-o-? -------------------------------------- ¿Está abierto el mercado los domingos?
Ar pirmadieniais mugė dirba? ¿E----a--e-t--la-fe-i- l-s--une-? ¿---- a------ l- f---- l-- l----- ¿-s-á a-i-r-a l- f-r-a l-s l-n-s- --------------------------------- ¿Está abierta la feria los lunes?
Ar antradieniais paroda dirba? ¿E-t- --i-rta l--expo------ l------tes? ¿---- a------ l- e--------- l-- m------ ¿-s-á a-i-r-a l- e-p-s-c-ó- l-s m-r-e-? --------------------------------------- ¿Está abierta la exposición los martes?
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? ¿Está---i------- zo-----co-lo--m----ole-? ¿---- a------ e- z-------- l-- m--------- ¿-s-á a-i-r-o e- z-o-ó-i-o l-s m-é-c-l-s- ----------------------------------------- ¿Está abierto el zoológico los miércoles?
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? ¿E-t--abi---- -- --seo-l-s-j---es? ¿---- a------ e- m---- l-- j------ ¿-s-á a-i-r-o e- m-s-o l-s j-e-e-? ---------------------------------- ¿Está abierto el museo los jueves?
Ar penktadieniais galerija dirba? ¿E-t----ier-- -- g-l--ía l---v--rnes? ¿---- a------ l- g------ l-- v------- ¿-s-á a-i-r-a l- g-l-r-a l-s v-e-n-s- ------------------------------------- ¿Está abierta la galería los viernes?
Ar galima fotografuoti? ¿S--p---en--o--r-f-to-? ¿-- p----- t---- f----- ¿-e p-e-e- t-m-r f-t-s- ----------------------- ¿Se pueden tomar fotos?
Ar reikia mokėti už įėjimą? ¿--y-q-e---g---entr---? ¿--- q-- p---- e------- ¿-a- q-e p-g-r e-t-a-a- ----------------------- ¿Hay que pagar entrada?
Kiek kainuoja įėjimas? ¿C-án------- -a-e--r--a? ¿------ v--- l- e------- ¿-u-n-o v-l- l- e-t-a-a- ------------------------ ¿Cuánto vale la entrada?
Ar yra nuolaida grupei? ¿--y-de-cuent-------g-upo-? ¿--- d-------- p--- g------ ¿-a- d-s-u-n-o p-r- g-u-o-? --------------------------- ¿Hay descuento para grupos?
Ar yra nuolaida vaikams? ¿-ay d---u-n-o--ar-----o-? ¿--- d-------- p--- n----- ¿-a- d-s-u-n-o p-r- n-ñ-s- -------------------------- ¿Hay descuento para niños?
Ar yra nuolaida studentams? ¿H-y----cu-n-o p--- -s-ud-an-es? ¿--- d-------- p--- e----------- ¿-a- d-s-u-n-o p-r- e-t-d-a-t-s- -------------------------------- ¿Hay descuento para estudiantes?
Koks čia pastatas? ¿Qu- -i-o d- ---fi-i- -- ést-? ¿--- t--- d- e------- e- é---- ¿-u- t-p- d- e-i-i-i- e- é-t-? ------------------------------ ¿Qué tipo de edificio es éste?
Kiek šiam pastatui metų? ¿De hac- c-á-to--- -s-e edi-ici-? ¿-- h--- c----- e- e--- e-------- ¿-e h-c- c-á-t- e- e-t- e-i-i-i-? --------------------------------- ¿De hace cuánto es este edificio?
Kas pastatė šį pastatą? ¿Q-i-- con-t--y---ste-ed--i--o? ¿----- c-------- e--- e-------- ¿-u-é- c-n-t-u-ó e-t- e-i-i-i-? ------------------------------- ¿Quién construyó este edificio?
(Aš) domiuosi architektūra. Me-in--re-- ----r-u-tectu-a. M- i------- l- a------------ M- i-t-r-s- l- a-q-i-e-t-r-. ---------------------------- Me interesa la arquitectura.
(Aš) domiuosi menu. M- inte---a-el ar-e. M- i------- e- a---- M- i-t-r-s- e- a-t-. -------------------- Me interesa el arte.
(Aš) domiuosi daile. M- in---es- l- --nt--a. M- i------- l- p------- M- i-t-r-s- l- p-n-u-a- ----------------------- Me interesa la pintura.

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.