Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   cs Prohlídka města

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [čtyřicet dva]

Prohlídka města

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių čekų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? J--trž--c- ote-řena-v ---ě--? J- t------ o------- v n------ J- t-ž-i-e o-e-ř-n- v n-d-l-? ----------------------------- Je tržnice otevřena v neděli? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? Je------viště-ote---n- v-p-----í? J- v--------- o------- v p------- J- v-s-a-i-t- o-e-ř-n- v p-n-ě-í- --------------------------------- Je výstaviště otevřeno v pondělí? 0
Ar antradieniais paroda dirba? Je ---tav-í síň ot--ř-na v--t-r-? J- v------- s-- o------- v ú----- J- v-s-a-n- s-ň o-e-ř-n- v ú-e-ý- --------------------------------- Je výstavní síň otevřena v úterý? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? M----o---i------h------- ----d--o--v--no? M- z--------- z------ v- s----- o-------- M- z-o-o-i-k- z-h-a-a v- s-ř-d- o-e-ř-n-? ----------------------------------------- Má zoologická zahrada ve středu otevřeno? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? M- --ze-m v---t-rt---ot--ře--? M- m----- v- č------ o-------- M- m-z-u- v- č-v-t-k o-e-ř-n-? ------------------------------ Má muzeum ve čtvrtek otevřeno? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? M- g--e-i--v --t-k--te-ře-o? M- g------ v p---- o-------- M- g-l-r-e v p-t-k o-e-ř-n-? ---------------------------- Má galerie v pátek otevřeno? 0
Ar galima fotografuoti? Můž---e-t-dy-fo--gr-fovat? M--- s- t--- f------------ M-ž- s- t-d- f-t-g-a-o-a-? -------------------------- Může se tady fotografovat? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? M--í-s--pl---- -st-p? M--- s- p----- v----- M-s- s- p-a-i- v-t-p- --------------------- Musí se platit vstup? 0
Kiek kainuoja įėjimas? Ko--- s--jí --t-p? K---- s---- v----- K-l-k s-o-í v-t-p- ------------------ Kolik stojí vstup? 0
Ar yra nuolaida grupei? P-s-ytuj- se-sk-pin-v- -lev-? P-------- s- s-------- s----- P-s-y-u-e s- s-u-i-o-á s-e-a- ----------------------------- Poskytuje se skupinová sleva? 0
Ar yra nuolaida vaikams? P---ytu-e -e-sl--- --o d--i? P-------- s- s---- p-- d---- P-s-y-u-e s- s-e-a p-o d-t-? ---------------------------- Poskytuje se sleva pro děti? 0
Ar yra nuolaida studentams? P----t--- s--stu-e-t-ká -leva? P-------- s- s--------- s----- P-s-y-u-e s- s-u-e-t-k- s-e-a- ------------------------------ Poskytuje se studentská sleva? 0
Koks čia pastatas? Co--- t- -- bu--vu? C- j- t- z- b------ C- j- t- z- b-d-v-? ------------------- Co je to za budovu? 0
Kiek šiam pastatui metų? J-- sta---je t---udov-? J-- s---- j- t- b------ J-k s-a-á j- t- b-d-v-? ----------------------- Jak stará je ta budova? 0
Kas pastatė šį pastatą? Kdo-t- bu--vu po---v-l? K-- t- b----- p-------- K-o t- b-d-v- p-s-a-i-? ----------------------- Kdo tu budovu postavil? 0
(Aš) domiuosi architektūra. Za----m--- o a----tekturu. Z------ s- o a------------ Z-j-m-m s- o a-c-i-e-t-r-. -------------------------- Zajímám se o architekturu. 0
(Aš) domiuosi menu. Z--ímám-s- o-u-ě-í. Z------ s- o u----- Z-j-m-m s- o u-ě-í- ------------------- Zajímám se o umění. 0
(Aš) domiuosi daile. Zají--m-se - malíř--ví. Z------ s- o m--------- Z-j-m-m s- o m-l-ř-t-í- ----------------------- Zajímám se o malířství. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.