Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   uk Екскурсія до міста

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [сорок два]

42 [sorok dva]

Екскурсія до міста

[Ekskursiya do mista]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ukrainiečių Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? Ч--відк---ий -ин----он-діл-? Ч- в-------- p---- щ-------- Ч- в-д-р-т-й p-н-к щ-н-д-л-? ---------------------------- Чи відкритий pинок щонеділі? 0
Chy vidkr--yy- p-n-- -hc---e-i-i? C-- v--------- p---- s----------- C-y v-d-r-t-y- p-n-k s-c-o-e-i-i- --------------------------------- Chy vidkrytyy̆ pynok shchonedili?
Ar pirmadieniais mugė dirba? Чи -ід-ритий-Яр--р----опо-еділка Ч- в-------- Я------ щ---------- Ч- в-д-р-т-й Я-м-р-к щ-п-н-д-л-а -------------------------------- Чи відкритий Ярмарок щопонеділка 0
Ch- -i--rytyy̆ Yarm---k --ch-p---dil-a C-- v--------- Y------- s------------- C-y v-d-r-t-y- Y-r-a-o- s-c-o-o-e-i-k- -------------------------------------- Chy vidkrytyy̆ Yarmarok shchoponedilka
Ar antradieniais paroda dirba? Чи---д-ри----и-------щовів-ір--? Ч- в------- в------- щ---------- Ч- в-д-р-т- в-с-а-к- щ-в-в-і-к-? -------------------------------- Чи відкрита виставка щовівтірка? 0
C-y--i--ryt- v-s------shcho-iv-i-k-? C-- v------- v------- s------------- C-y v-d-r-t- v-s-a-k- s-c-o-i-t-r-a- ------------------------------------ Chy vidkryta vystavka shchovivtirka?
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? Чи ----рит-- з-о-арк ------ди? Ч- в-------- з------ щ-------- Ч- в-д-р-т-й з-о-а-к щ-с-р-д-? ------------------------------ Чи відкритий зоопарк щосереди? 0
Chy--i-kr---y̆ z--p-rk-s-ch-s--e--? C-- v--------- z------ s----------- C-y v-d-r-t-y- z-o-a-k s-c-o-e-e-y- ----------------------------------- Chy vidkrytyy̆ zoopark shchoseredy?
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Чи-в--кр-ти- ---е- щ-четве-га? Ч- в-------- м---- щ---------- Ч- в-д-р-т-й м-з-й щ-ч-т-е-г-? ------------------------------ Чи відкритий музей щочетверга? 0
C-y--idkr--yy̆-m-ze-̆ -h------t-er-a? C-- v--------- m----- s-------------- C-y v-d-r-t-y- m-z-y- s-c-o-h-t-e-h-? ------------------------------------- Chy vidkrytyy̆ muzey̆ shchochetverha?
Ar penktadieniais galerija dirba? Ч- ві-кри-а--а--ре--щ--’---иц-? Ч- в------- г------ щ---------- Ч- в-д-р-т- г-л-р-я щ-п-я-н-ц-? ------------------------------- Чи відкрита галерея щоп’ятниці? 0
Ch- v----y-a --l----a sh-h---ya--y-si? C-- v------- h------- s--------------- C-y v-d-r-t- h-l-r-y- s-c-o-'-a-n-t-i- -------------------------------------- Chy vidkryta halereya shchop'yatnytsi?
Ar galima fotografuoti? Ч---ожн- ---огра-у--ти? Ч- м---- ф------------- Ч- м-ж-а ф-т-г-а-у-а-и- ----------------------- Чи можна фотографувати? 0
C-y---zhn- f--oh--f-v-t-? C-- m----- f------------- C-y m-z-n- f-t-h-a-u-a-y- ------------------------- Chy mozhna fotohrafuvaty?
Ar reikia mokėti už įėjimą? Ч---о--ібно пла---и-з- в-і-? Ч- п------- п------ з- в---- Ч- п-т-і-н- п-а-и-и з- в-і-? ---------------------------- Чи потрібно платити за вхід? 0
Chy--ot---n---l----y--- ---id? C-- p------- p------ z- v----- C-y p-t-i-n- p-a-y-y z- v-h-d- ------------------------------ Chy potribno platyty za vkhid?
Kiek kainuoja įėjimas? Скі---и-к---ує -хід? С------ к----- в---- С-і-ь-и к-ш-у- в-і-? -------------------- Скільки коштує вхід? 0
S--l-k- -os-t--e -kh-d? S------ k------- v----- S-i-ʹ-y k-s-t-y- v-h-d- ----------------------- Skilʹky koshtuye vkhid?
Ar yra nuolaida grupei? Ч- - з-ижка-для --уп? Ч- є з----- д-- г---- Ч- є з-и-к- д-я г-у-? --------------------- Чи є знижка для груп? 0
Chy ye-z-yzhka----a hru-? C-- y- z------ d--- h---- C-y y- z-y-h-a d-y- h-u-? ------------------------- Chy ye znyzhka dlya hrup?
Ar yra nuolaida vaikams? Ч--------к--для ді-е-? Ч- є з----- д-- д----- Ч- є з-и-к- д-я д-т-й- ---------------------- Чи є знижка для дітей? 0
Chy -e---y--ka-d----di-ey̆? C-- y- z------ d--- d------ C-y y- z-y-h-a d-y- d-t-y-? --------------------------- Chy ye znyzhka dlya ditey̆?
Ar yra nuolaida studentams? Чи-- -н-жка-д-- ст-де-тів? Ч- є з----- д-- с--------- Ч- є з-и-к- д-я с-у-е-т-в- -------------------------- Чи є знижка для студентів? 0
Chy-ye--n---k--dl-a --ud-n--v? C-- y- z------ d--- s--------- C-y y- z-y-h-a d-y- s-u-e-t-v- ------------------------------ Chy ye znyzhka dlya studentiv?
Koks čia pastatas? Щ---е-з--бу-і---? Щ- ц- з- б------- Щ- ц- з- б-д-в-я- ----------------- Що це за будівля? 0
S-cho--se -a bud-vl--? S---- t-- z- b-------- S-c-o t-e z- b-d-v-y-? ---------------------- Shcho tse za budivlya?
Kiek šiam pastatui metų? С--льк- рокі- цій--у--в--? С------ р---- ц-- б------- С-і-ь-и р-к-в ц-й б-д-в-і- -------------------------- Скільки років цій будівлі? 0
S--lʹky ro-i--t-i-̆-b-di-li? S------ r---- t---- b------- S-i-ʹ-y r-k-v t-i-̆ b-d-v-i- ---------------------------- Skilʹky rokiv tsiy̆ budivli?
Kas pastatė šį pastatą? Хто-побуд---в цю б--і---? Х-- п-------- ц- б------- Х-о п-б-д-в-в ц- б-д-в-ю- ------------------------- Хто побудував цю будівлю? 0
K--o-p---d--av---y--bu-ivlyu? K--- p-------- t--- b-------- K-t- p-b-d-v-v t-y- b-d-v-y-? ----------------------------- Khto pobuduvav tsyu budivlyu?
(Aš) domiuosi architektūra. Я-ц-к-в-юс- а-х-т--ту--ю. Я ц-------- а------------ Я ц-к-в-ю-я а-х-т-к-у-о-. ------------------------- Я цікавлюся архітектурою. 0
Y- t---avl-us-a-a--hite-tu-oy-. Y- t----------- a-------------- Y- t-i-a-l-u-y- a-k-i-e-t-r-y-. ------------------------------- YA tsikavlyusya arkhitekturoyu.
(Aš) domiuosi menu. Я -ікав--ся -ист--т--м. Я ц-------- м---------- Я ц-к-в-ю-я м-с-е-т-о-. ----------------------- Я цікавлюся мистецтвом. 0
Y---sikavl--s---m-ste-st---. Y- t----------- m----------- Y- t-i-a-l-u-y- m-s-e-s-v-m- ---------------------------- YA tsikavlyusya mystetstvom.
(Aš) domiuosi daile. Я ці-а-л-ся-ж-в--ис--. Я ц-------- ж--------- Я ц-к-в-ю-я ж-в-п-с-м- ---------------------- Я цікавлюся живописом. 0
Y- -sik--ly-s-a zhy--pys--. Y- t----------- z---------- Y- t-i-a-l-u-y- z-y-o-y-o-. --------------------------- YA tsikavlyusya zhyvopysom.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.