Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   af Stadstoer

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [twee en veertig]

Stadstoer

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių afrikanų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? Is-d---mark---nda----p? I- d-- m--- S----- o--- I- d-e m-r- S-n-a- o-p- ----------------------- Is die mark Sondae oop? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? I- die -e-s-M--n--e o-p? I- d-- f--- M------ o--- I- d-e f-e- M-a-d-e o-p- ------------------------ Is die fees Maandae oop? 0
Ar antradieniais paroda dirba? Is---- tent-onst----ng-Di-sdae -op? I- d-- t-------------- D------ o--- I- d-e t-n-o-n-t-l-i-g D-n-d-e o-p- ----------------------------------- Is die tentoonstelling Dinsdae oop? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? I- --- -i----uin-Woe--------p? I- d-- d-------- W------- o--- I- d-e d-e-e-u-n W-e-s-a- o-p- ------------------------------ Is die dieretuin Woensdae oop? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Is -----useum -onder--e-o-p? I- d-- m----- D-------- o--- I- d-e m-s-u- D-n-e-d-e o-p- ---------------------------- Is die museum Donderdae oop? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? Is di---al--r- -r---- o-p? I- d-- g------ V----- o--- I- d-e g-l-e-y V-y-a- o-p- -------------------------- Is die gallery Vrydae oop? 0
Ar galima fotografuoti? Ma- men- -ot-’s --em? M-- m--- f----- n---- M-g m-n- f-t-’- n-e-? --------------------- Mag mens foto’s neem? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? Moet me----o----- b-t-a-? M--- m--- t------ b------ M-e- m-n- t-e-a-g b-t-a-? ------------------------- Moet mens toegang betaal? 0
Kiek kainuoja įėjimas? Hoe-e-- -s -i- to--a--? H------ i- d-- t------- H-e-e-l i- d-e t-e-a-g- ----------------------- Hoeveel is die toegang? 0
Ar yra nuolaida grupei? I- da-r -- -f---- v-----o--e? I- d--- ’- a----- v-- g------ I- d-a- ’- a-s-a- v-r g-o-p-? ----------------------------- Is daar ’n afslag vir groepe? 0
Ar yra nuolaida vaikams? Is-daa- -- -----g-vi--k-n-e-s? I- d--- ’- a----- v-- k------- I- d-a- ’- a-s-a- v-r k-n-e-s- ------------------------------ Is daar ’n afslag vir kinders? 0
Ar yra nuolaida studentams? I--da-r-’n -fs-ag---r ------t-? I- d--- ’- a----- v-- s-------- I- d-a- ’- a-s-a- v-r s-u-e-t-? ------------------------------- Is daar ’n afslag vir studente? 0
Koks čia pastatas? W-t-e-g-----i- dit? W---- g---- i- d--- W-t-e g-b-u i- d-t- ------------------- Watse gebou is dit? 0
Kiek šiam pastatui metų? Ho- --d is-di---ebou? H-- o-- i- d-- g----- H-e o-d i- d-e g-b-u- --------------------- Hoe oud is die gebou? 0
Kas pastatė šį pastatą? W-- --t-di- -eb-u -ebo-? W-- h-- d-- g---- g----- W-e h-t d-e g-b-u g-b-u- ------------------------ Wie het die gebou gebou? 0
(Aš) domiuosi architektūra. Ek ste- b----- -n a-gitektu-r. E- s--- b----- i- a----------- E- s-e- b-l-n- i- a-g-t-k-u-r- ------------------------------ Ek stel belang in argitektuur. 0
(Aš) domiuosi menu. Ek -t-- be-an---n-k-n-. E- s--- b----- i- k---- E- s-e- b-l-n- i- k-n-. ----------------------- Ek stel belang in kuns. 0
(Aš) domiuosi daile. Ek---el---l-n--in--k--de--u--. E- s--- b----- i- s----------- E- s-e- b-l-n- i- s-i-d-r-u-s- ------------------------------ Ek stel belang in skilderkuns. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.