Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   tr Şehir turu

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [kırk iki]

Şehir turu

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? Pa------- P---- g------ a--- m-? Pazaryeri Pazar günleri açık mı? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? Fu-- P-------- g------ a--- m-? Fuar Pazartesi günleri açık mı? 0
Ar antradieniais paroda dirba? Se--- S--- g------ a--- m-? Sergi Salı günleri açık mı? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? Ha------ B------ Ç------- g------ a--- m-? Hayvanat Bahçesi Çarşamba günleri açık mı? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Mü-- P------- g------ a--- m-? Müze Perşembe günleri açık mı? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? Ga---- C--- g------ a--- m-? Galeri Cuma günleri açık mı? 0
Ar galima fotografuoti? Re--- ç------ i--- v-- m-? Resim çekmeye izin var mı? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? Gi--- ü----- ö----- g----------? Giriş ücreti ödemek gerekiyormu? 0
Kiek kainuoja įėjimas? Gi--- ü----- n- k----? Giriş ücreti ne kadar? 0
Ar yra nuolaida grupei? Gr----- i--- b-- i------ v-- m-? Gruplar için bir indirim var mı? 0
Ar yra nuolaida vaikams? Ço------ i--- b-- i------ v-- m-? Çocuklar için bir indirim var mı? 0
Ar yra nuolaida studentams? Ün-------- ö---------- i--- b-- i------ v-- m-? Üniversite öğrencileri için bir indirim var mı? 0
Koks čia pastatas? Bu n- b-----? Bu ne binası? 0
Kiek šiam pastatui metų? Bi-- n- k---- e---? Bina ne kadar eski? 0
Kas pastatė šį pastatą? Bi---- k-- y----? Binayı kim yaptı? 0
(Aš) domiuosi architektūra. Be- m--------- i------------. Ben mimarlıkla ilgileniyorum. 0
(Aš) domiuosi menu. Be- s---- i-- i------------. Ben sanat ile ilgileniyorum. 0
(Aš) domiuosi daile. Re--- i-- i------------. Resim ile ilgileniyorum. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.