Pasikalbėjimų knygelė

lt Mieste   »   es En la ciudad

25 [dvidešimt penki]

Mieste

Mieste

25 [veinticinco]

En la ciudad

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
(Aš) noriu (važiuoti) į geležinkelio stotį. Me----t-r-a -r-a-l--estac---. M- g------- i- a l- e-------- M- g-s-a-í- i- a l- e-t-c-ó-. ----------------------------- Me gustaría ir a la estación.
(Aš) noriu (važiuoti) į oro uostą. M- -u---rí--ir-al a--o-uerto. M- g------- i- a- a---------- M- g-s-a-í- i- a- a-r-p-e-t-. ----------------------------- Me gustaría ir al aeropuerto.
(Aš) noriu į miesto centrą. Me g--ta-í--ir al cen--o -e -----u---. M- g------- i- a- c----- d- l- c------ M- g-s-a-í- i- a- c-n-r- d- l- c-u-a-. -------------------------------------- Me gustaría ir al centro de la ciudad.
Kaip man nuvykti į geležinkelio stotį? ¿C-mo----v- a--a -s-ació-? ¿---- s- v- a l- e-------- ¿-ó-o s- v- a l- e-t-c-ó-? -------------------------- ¿Cómo se va a la estación?
Kaip man nuvykti į oro uostą? ¿--m- -e--a ---aerop--r--? ¿---- s- v- a- a---------- ¿-ó-o s- v- a- a-r-p-e-t-? -------------------------- ¿Cómo se va al aeropuerto?
Kaip man nuvykti į miesto centrą? ¿C--o--e-va--l ---tro-de l--ciu-ad? ¿---- s- v- a- c----- d- l- c------ ¿-ó-o s- v- a- c-n-r- d- l- c-u-a-? ----------------------------------- ¿Cómo se va al centro de la ciudad?
Man reikia taksi. Y- ---e---- u- -ax-. Y- n------- u- t---- Y- n-c-s-t- u- t-x-. -------------------- Yo necesito un taxi.
Man reikia miesto plano. Yo-n-cesito--n--l--o--- -a----d--. Y- n------- u- p---- d- l- c------ Y- n-c-s-t- u- p-a-o d- l- c-u-a-. ---------------------------------- Yo necesito un plano de la ciudad.
Man reikia viešbučio. Y----ces--o--n---te-. Y- n------- u- h----- Y- n-c-s-t- u- h-t-l- --------------------- Yo necesito un hotel.
(Aš) norėčiau išsinuomoti automobilį. Me ----arí----qui--- un------. M- g------- a------- u- c----- M- g-s-a-í- a-q-i-a- u- c-c-e- ------------------------------ Me gustaría alquilar un coche.
Štai mano kreditinė kortelė. Aquí ti-ne-mi t--je-- de cr-dit-. A--- t---- m- t------ d- c------- A-u- t-e-e m- t-r-e-a d- c-é-i-o- --------------------------------- Aquí tiene mi tarjeta de crédito.
Štai mano vairuotojo pažymėjimas / teisės. Aq-- t--n- mi permiso-de---nd-cir. A--- t---- m- p------ d- c-------- A-u- t-e-e m- p-r-i-o d- c-n-u-i-. ---------------------------------- Aquí tiene mi permiso de conducir.
Ką galima pamatyti mieste? ¿-u----y pa---v-r-e---a-ci-d-d? ¿--- h-- p--- v-- e- l- c------ ¿-u- h-y p-r- v-r e- l- c-u-a-? ------------------------------- ¿Qué hay para ver en la ciudad?
Nueikite į senamiestį. V--a-al-c-s---an---u- de-la ci--ad. V--- a- c---- a------ d- l- c------ V-y- a- c-s-o a-t-g-o d- l- c-u-a-. ----------------------------------- Vaya al casco antiguo de la ciudad.
Padarykite ekskursiją po miestą. D- un- --e--- por -a-c---a-. D- u-- v----- p-- l- c------ D- u-a v-e-t- p-r l- c-u-a-. ---------------------------- Dé una vuelta por la ciudad.
Nueikite į uostą. V-y- ---p-e-t-. V--- a- p------ V-y- a- p-e-t-. --------------- Vaya al puerto.
Padarykite ekskursiją po uostą. Há--le -na -i-i-a a- p---to. H----- u-- v----- a- p------ H-g-l- u-a v-s-t- a- p-e-t-. ---------------------------- Hágale una visita al puerto.
Kokių įžymybių dar yra be to? ¿--é -tr----uga--- d- --t---s-ha--ade-ás-de--st--? ¿--- o---- l------ d- i------ h-- a----- d- é----- ¿-u- o-r-s l-g-r-s d- i-t-r-s h-y a-e-á- d- é-t-s- -------------------------------------------------- ¿Qué otros lugares de interés hay además de éstos?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Slavų kalbos

Slavų kalbos yra gimtosios 300 milijonų žmonių. Jos priklauso indoeuropiečių šeimai. Egzistuoja apie 20 slavų kalbų. Pati populiariausia yra rusų. Rusų kalba yra gimtoji daugiau nei 150 milijonų žmonių. Po rusų, populiariausios yra lenkų ir ukrainiečių kalbos, kuriomis kalba po 50 milijonų žmonių. Lingvistikoje slavų kalbos dalijamos į skirtingas grupes. Vakarų slavų, rytų slavų ir pietų slavų. Vakarų slavų kalbai priklauso lenkų, čekų ir slovakų kalbos. Rusų, ukrainų ir baltarusių kalbos priskirtos rytų slavų grupei. Pietų slavams priklauso serbų, kroatų ir bulgarų kalbos. Egzistuoja ir daugiau slavų kalbų. Tačiau jomis kalbančiųjų gana nedaug. Slavų kalbos priklauso vienai bendrai prokalbei. Savarankiškos kalbos iš jos išsivystė ganėtinai vėlai. Dėl šios priežasties slavų kalbos yra jaunesnės už germanų ar romanų kalbas. Slavų kalbų žodynai didžiąja dalimi yra panašūs. Taip yra todėl, kad slavų kalbos ganėtinai ilgai neatsiskyrė į savarankiškas kalbas. Žvelgiant iš mokslinės pusės, slavų kalbos yra konservatyvios. Tai reiškia, kad jose išliko daug senų konstrukcijų. Kitos indoeuropiečių kalbos prarado tas senąsias formas. Todėl slavų kalbas gana įdomu tyrinėti. Jas ištyrinėjus galima padaryti išvadas apie ankstyvąsias kalbas. Taip mokslininkai tikisi rasti indoeuropiečių kalbų šaknis. Slavų kalbas charakterizuoja keli balsiai. Be to, jose naudojami garsai nepasikartoja kitose kalbose. Vakarų europiečiams dažnai kyla problemų norint išmokti tarti jų žodžius. Tik nesijaudinkite – viskas bus gerai! Arba, kaip sako lenkai: Wszystko będzie dobrze!