Pasikalbėjimų knygelė

lt ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)   »   es poder hacer algo

73 [septyniasdešimt trys]

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

ką galėti (turėti leidimą, sutikimą)

73 [setenta y tres]

poder hacer algo

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Ar tau jau galima vairuoti automobilį? ¿----uede- c-n-uc--? ¿-- p----- c-------- ¿-a p-e-e- c-n-u-i-? -------------------- ¿Ya puedes conducir?
Ar tau jau galima gerti alkoholį? ¿-- p--d---b-b-------h--? ¿-- p----- b---- a------- ¿-a p-e-e- b-b-r a-c-h-l- ------------------------- ¿Ya puedes beber alcohol?
Ar tau jau galima vienam važiuoti į užsienį? ¿-- puedes v-a-ar--o-- --a--l-extr-n--r-? ¿-- p----- v----- s--- /-- a- e---------- ¿-a p-e-e- v-a-a- s-l- /-a a- e-t-a-j-r-? ----------------------------------------- ¿Ya puedes viajar solo /-a al extranjero?
galėti (turėti leidimą, sutikimą) po-er p---- p-d-r ----- poder
Ar mes čia galime rūkyti? ¿Pod-m----u-a- --u-? ¿------- f---- a---- ¿-o-e-o- f-m-r a-u-? -------------------- ¿Podemos fumar aquí?
Ar čia galima rūkyti? ¿-e--u-de--um-r a---? ¿-- p---- f---- a---- ¿-e p-e-e f-m-r a-u-? --------------------- ¿Se puede fumar aquí?
Ar galima sumokėti kreditine kortele? ¿-e--uede-p---r--on t--jeta--e-créd-t-? ¿-- p---- p---- c-- t------ d- c------- ¿-e p-e-e p-g-r c-n t-r-e-a d- c-é-i-o- --------------------------------------- ¿Se puede pagar con tarjeta de crédito?
Ar galima sumokėti čekiais? ¿-e-pu--- ----r-c-n-che-u-? ¿-- p---- p---- c-- c------ ¿-e p-e-e p-g-r c-n c-e-u-? --------------------------- ¿Se puede pagar con cheque?
Ar galima sumokėti tik grynaisiais? ¿-ólo s---u-d- p-ga- -n --ec--vo? ¿---- s- p---- p---- e- e-------- ¿-ó-o s- p-e-e p-g-r e- e-e-t-v-? --------------------------------- ¿Sólo se puede pagar en efectivo?
Ar galiu paskambinti? ¿Pu------- vez -acer-u-a-l-a-ada? ¿----- t-- v-- h---- u-- l------- ¿-u-d- t-l v-z h-c-r u-a l-a-a-a- --------------------------------- ¿Puedo tal vez hacer una llamada?
Ar galiu kai ko paklausti? ¿-u--o -al ve--p-eg-n------go? ¿----- t-- v-- p-------- a---- ¿-u-d- t-l v-z p-e-u-t-r a-g-? ------------------------------ ¿Puedo tal vez preguntar algo?
Ar galiu kai ką pasakyti? ¿Pu--o -----ez de----al--? ¿----- t-- v-- d---- a---- ¿-u-d- t-l v-z d-c-r a-g-? -------------------------- ¿Puedo tal vez decir algo?
Jam negalima miegoti parke. Él--o --e-- -o--i--en-el-par-ue. É- n- p---- d----- e- e- p------ É- n- p-e-e d-r-i- e- e- p-r-u-. -------------------------------- Él no puede dormir en el parque.
Jam negalima miegoti automobilyje. É- n- pue-e-d-rmir-e- -- coch-. É- n- p---- d----- e- e- c----- É- n- p-e-e d-r-i- e- e- c-c-e- ------------------------------- Él no puede dormir en el coche.
Jam negalima miegoti geležinkelio stotyje. É- -- ----e --rmir e--la-esta---n. É- n- p---- d----- e- l- e-------- É- n- p-e-e d-r-i- e- l- e-t-c-ó-. ---------------------------------- Él no puede dormir en la estación.
Ar galime sėstis? ¿P-de-o--s------o-? ¿------- s--------- ¿-o-e-o- s-n-a-n-s- ------------------- ¿Podemos sentarnos?
Ar galime gauti valgiaraštį? ¿Po--m-- v----a -a--a? ¿------- v-- l- c----- ¿-o-e-o- v-r l- c-r-a- ---------------------- ¿Podemos ver la carta?
Ar galime sumokėti atskirai? ¿-ode--s p--ar---r-s-p-r-d-? ¿------- p---- p-- s-------- ¿-o-e-o- p-g-r p-r s-p-r-d-? ---------------------------- ¿Podemos pagar por separado?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Kaip smegenys išmoksta naujų žodžių

Kai mokomės naujų žodžių, mūsų smegenys išsaugo naują medžiagą. Mokymasis įmanomas tik nuolatos kartojantis. Tai, kaip mūsų smegenys išsaugo žodžius, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tačiau svarbiausia yra reguliariai kartotis žodyną. Tik tie žodžiai, kuriuos naudojame arba užrašome būna išsaugomi. Galima sakyti, kad tie žodžiai archyvuojami lyg paveikslėliai. Šis mokymosi principas galioja ir beždžionėms. Beždžionės gali išmokti „skaityti“ žodžius, jei juos mato pakankamai dažnai. Nors jos tų žodžių nesupranta, jie tampa atpažįstami iš savo formos. Tam, kad galėtume rišliai kalbėti, turime žinoti daug žodžių. Todėl mūsų žodynas turi būti gerai organizuotas. Mat atmintis veikia kaip archyvas. Tam, kad žodis būtų surastas greitai, turime žinoti, kur ieškoti. Todėl visada geriau mokytis žodžių kontekste. Tada mūsų smegenys visada galės atidaryti tinkamą „dokumentą“. Tačiau net tai, ko išmokome, gali būti pamiršta. Tokiu atveju, žinios perkeliamos iš aktyvios į pasyvią atmintį. Pamiršdami mes išsivaduojame iš mums nereikalingų žinių. Taip mūsų smegenys atllaisvina vietą naujiems ir svarbesniems dalykams. Todėl labai svarbu reguliariai prisiminti, ką žinome. Vis dėlto tai, kas išsaugoma pasyvioje atmintyje, nėra prarasta. Kai pamatome pamirštą žodį, mes jį vėl prisimename. Tai, ko jau mokėmės, antrą kartą išmokstame daug greičiau. Norintieji išplėsti savo žodyną taip pat turėtų plėsti savo hobius. Kadangi kiekvienas mūsų turime savo interesų. Todėl paprastai esame užimti tais pačiais dalykais. Tačiau kalba susideda iš daugelio semantinių laukų. Besidomintieji politika taip pat turėtų kartais paskaityti sporto skiltį!