Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   es Adjetivos 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [setenta y nueve]

Adjetivos 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Lle---pu-st- -n v-------az--. L---- p----- u- v------ a---- L-e-o p-e-t- u- v-s-i-o a-u-. ----------------------------- Llevo puesto un vestido azul.
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Ll-vo -u-s----n--es-i---ro-o. L---- p----- u- v------ r---- L-e-o p-e-t- u- v-s-i-o r-j-. ----------------------------- Llevo puesto un vestido rojo.
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Lle---pu---o un ------o---rde. L---- p----- u- v------ v----- L-e-o p-e-t- u- v-s-i-o v-r-e- ------------------------------ Llevo puesto un vestido verde.
(Aš) perku juodą rankinę. (Me) ---pro u--b-lso n-g-o. (--- c----- u- b---- n----- (-e- c-m-r- u- b-l-o n-g-o- --------------------------- (Me) compro un bolso negro.
(Aš) perku rudą rankinę. (M-- co-pr- -- -o--o----r-n. (--- c----- u- b---- m------ (-e- c-m-r- u- b-l-o m-r-ó-. ---------------------------- (Me) compro un bolso marrón.
(Aš) perku baltą rankinę. (Me)-co-pro -- -o-so -l-n--. (--- c----- u- b---- b------ (-e- c-m-r- u- b-l-o b-a-c-. ---------------------------- (Me) compro un bolso blanco.
Man reikia naujo automobilio. N---sito u- -oc-e---evo. N------- u- c---- n----- N-c-s-t- u- c-c-e n-e-o- ------------------------ Necesito un coche nuevo.
Man reikia greito automobilio. N----i-o--- -o-he ráp--o. N------- u- c---- r------ N-c-s-t- u- c-c-e r-p-d-. ------------------------- Necesito un coche rápido.
Man reikia patogaus automobilio. Ne--sito -n-c-----c--o--. N------- u- c---- c------ N-c-s-t- u- c-c-e c-m-d-. ------------------------- Necesito un coche cómodo.
Ten viršuje gyvena sena moteris. Al-í -r-i-- --v- u-a --j-r-----a / -a--r. A--- a----- v--- u-- m---- v---- / m----- A-l- a-r-b- v-v- u-a m-j-r v-e-a / m-y-r- ----------------------------------------- Allí arriba vive una mujer vieja / mayor.
Ten viršuje gyvena stora moteris. A--í---r--- v--e --a-mujer---r--. A--- a----- v--- u-- m---- g----- A-l- a-r-b- v-v- u-a m-j-r g-r-a- --------------------------------- Allí arriba vive una mujer gorda.
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. A-lí abajo--iv--una-muje- cur-os-. A--- a---- v--- u-- m---- c------- A-l- a-a-o v-v- u-a m-j-r c-r-o-a- ---------------------------------- Allí abajo vive una mujer curiosa.
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. N---tros-i-vit-dos--r-n-gen-e--imp-t-c-. N------- i-------- e--- g---- s--------- N-e-t-o- i-v-t-d-s e-a- g-n-e s-m-á-i-a- ---------------------------------------- Nuestros invitados eran gente simpática.
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Nuestro- invit-do- --a- -en-e a-a--e. N------- i-------- e--- g---- a------ N-e-t-o- i-v-t-d-s e-a- g-n-e a-a-l-. ------------------------------------- Nuestros invitados eran gente amable.
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Nu--t--- inv-ta-os eran --n---int-r-sa-t-. N------- i-------- e--- g---- i----------- N-e-t-o- i-v-t-d-s e-a- g-n-e i-t-r-s-n-e- ------------------------------------------ Nuestros invitados eran gente interesante.
Aš turiu mielus vaikus. M-- h---s--on--u-n--. M-- h---- s-- b------ M-s h-j-s s-n b-e-o-. --------------------- Mis hijos son buenos.
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Pe-o l----i--- -- l-- --cin-- so--d------dos. P--- l-- h---- d- l-- v------ s-- d---------- P-r- l-s h-j-s d- l-s v-c-n-s s-n d-s-a-a-o-. --------------------------------------------- Pero los hijos de los vecinos son descarados.
Ar jūsų vaikai šaunūs? ¿--s--i--- so--o-edi-nt-s? ¿--- n---- s-- o---------- ¿-u- n-ñ-s s-n o-e-i-n-e-? -------------------------- ¿Sus niños son obedientes?

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.