Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   nn City tour

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [førtito], to og førti

City tour

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių nynorskas Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? E--torge- --- på -u-d----? E- t----- o-- p- s-------- E- t-r-e- o-e p- s-n-a-a-? -------------------------- Er torget ope på sundagar? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? E---ess- -p-n -- må-d----? E- m---- o--- p- m-------- E- m-s-a o-e- p- m-n-a-a-? -------------------------- Er messa open på måndagar? 0
Ar antradieniais paroda dirba? E--u---illin-a open--- tys-----? E- u---------- o--- p- t-------- E- u-s-i-l-n-a o-e- p- t-s-a-a-? -------------------------------- Er utstillinga open på tysdagar? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? Er---repa-----op-n p- --sdag-r? E- d--------- o--- p- o-------- E- d-r-p-r-e- o-e- p- o-s-a-a-? ------------------------------- Er dyreparken open på onsdagar? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Er----e-t -pe -å t----a-a-? E- m----- o-- p- t--------- E- m-s-e- o-e p- t-r-d-g-r- --------------------------- Er museet ope på torsdagar? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? Er-ga---r-et -pe -- -red--ar? E- g-------- o-- p- f-------- E- g-l-e-i-t o-e p- f-e-a-a-? ----------------------------- Er galleriet ope på fredagar? 0
Ar galima fotografuoti? E--d---lo--- ta ---et-? E- d-- l-- å t- b------ E- d-t l-v å t- b-l-t-? ----------------------- Er det lov å ta bilete? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? M- e--be-ale---ngang--e----? M- e- b----- i-------------- M- e- b-t-l- i-n-a-g-p-n-a-? ---------------------------- Må eg betale inngangspengar? 0
Kiek kainuoja įėjimas? K-- k----r -n---nge-? K-- k----- i--------- K-a k-s-a- i-n-a-g-n- --------------------- Kva kostar inngangen? 0
Ar yra nuolaida grupei? E- ----gr--per-b--t? E- d-- g------------ E- d-t g-u-p-r-b-t-? -------------------- Er det grupperabatt? 0
Ar yra nuolaida vaikams? E- d-t-r-b--t---r-bor-? E- d-- r----- f-- b---- E- d-t r-b-t- f-r b-r-? ----------------------- Er det rabatt for born? 0
Ar yra nuolaida studentams? E- d----t---n--abat-? E- d-- s------------- E- d-t s-u-e-t-a-a-t- --------------------- Er det studentrabatt? 0
Koks čia pastatas? K-a s-ag--byg--er--e-? K-- s---- b--- e- d--- K-a s-a-s b-g- e- d-t- ---------------------- Kva slags bygg er det? 0
Kiek šiam pastatui metų? Kor ga-a--e--byg-in-en? K-- g---- e- b--------- K-r g-m-l e- b-g-i-g-n- ----------------------- Kor gamal er bygningen? 0
Kas pastatė šį pastatą? Kv--------------t? K--- h-- b--- d--- K-e- h-r b-g- d-t- ------------------ Kven har bygd det? 0
(Aš) domiuosi architektūra. E-----in------er--- ar-it-k--r. E- e- i---------- i a---------- E- e- i-t-r-s-e-t i a-k-t-k-u-. ------------------------------- Eg er interessert i arkitektur. 0
(Aš) domiuosi menu. E- e--in-er-ss----i--un-t. E- e- i---------- i k----- E- e- i-t-r-s-e-t i k-n-t- -------------------------- Eg er interessert i kunst. 0
(Aš) domiuosi daile. E--er --te--s-er--i -å---i. E- e- i---------- i m------ E- e- i-t-r-s-e-t i m-l-r-. --------------------------- Eg er interessert i måleri. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.