Pasikalbėjimų knygelė

lt Neiginys 2   »   es Negación 2

65 [šešiasdešimt penki]

Neiginys 2

Neiginys 2

65 [sesenta y cinco]

Negación 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Ar žiedas brangus? ¿E- ---- el ----l-? ¿-- c--- e- a------ ¿-s c-r- e- a-i-l-? ------------------- ¿Es caro el anillo?
Ne, jis kainuoja tik šimtą eurų. N-,--ó-- -u-s-a --e- e---s. N-- s--- c----- c--- e----- N-, s-l- c-e-t- c-e- e-r-s- --------------------------- No, sólo cuesta cien euros.
Bet aš turiu tik penkiasdešimt. P-----o -ólo ----o -i--ue-t-. P--- y- s--- t---- c--------- P-r- y- s-l- t-n-o c-n-u-n-a- ----------------------------- Pero yo sólo tengo cincuenta.
Ar (tu) jau baigei / ar (tu) jau pasiruošęs / pasiruošusi? ¿Has t---in-do y-? ¿--- t-------- y-- ¿-a- t-r-i-a-o y-? ------------------ ¿Has terminado ya?
Ne, dar ne. No,-aú- -o. N-- a-- n-- N-, a-n n-. ----------- No, aún no.
Bet greit baigsiu / bet greit būsiu pasiruošęs / pasiruošusi. Pero-t--m-n- e--eguid-. P--- t------ e--------- P-r- t-r-i-o e-s-g-i-a- ----------------------- Pero termino enseguida.
Ar dar norėtum sriubos? ¿Q-ier---m-s--opa? ¿------- m-- s---- ¿-u-e-e- m-s s-p-? ------------------ ¿Quieres más sopa?
Ne, (aš) jau nebenoriu. No--no q-ier--m-s. N-- n- q----- m--- N-, n- q-i-r- m-s- ------------------ No, no quiero más.
Bet dar porciją ledų. P-----n--el--o-sí. P--- u- h----- s-- P-r- u- h-l-d- s-. ------------------ Pero un helado sí.
Ar jau seniai čia gyveni? ¿Ha-e mu-ho--iempo-qu- -i--s----í? ¿---- m---- t----- q-- v---- a---- ¿-a-e m-c-o t-e-p- q-e v-v-s a-u-? ---------------------------------- ¿Hace mucho tiempo que vives aquí?
Ne, tik mėnuo. No, só-o un-m--. N-- s--- u- m--- N-, s-l- u- m-s- ---------------- No, sólo un mes.
Bet (aš) jau pažįstu daug žmonių. Pe-o------nozco --mu--a------. P--- y- c------ a m---- g----- P-r- y- c-n-z-o a m-c-a g-n-e- ------------------------------ Pero ya conozco a mucha gente.
Ar rytoj važiuosi namo? ¿T- ------cas------na? ¿-- v-- a c--- m------ ¿-e v-s a c-s- m-ñ-n-? ---------------------- ¿Te vas a casa mañana?
Ne, tik savaitgalį. No,-m---oy -------d--semana. N-- m- v-- e- f-- d- s------ N-, m- v-y e- f-n d- s-m-n-. ---------------------------- No, me voy el fin de semana.
Bet (aš) jau sekmadienį sugrįšiu. P-ro ------ingo y------v-. P--- e- d------ y- v------ P-r- e- d-m-n-o y- v-e-v-. -------------------------- Pero el domingo ya vuelvo.
Ar tavo duktė jau suaugusi? ¿T--hi-- ya-es -ayor-de ----? ¿-- h--- y- e- m---- d- e---- ¿-u h-j- y- e- m-y-r d- e-a-? ----------------------------- ¿Tu hija ya es mayor de edad?
Ne, jai dar tik septyniolika. No, -ól--t--ne--i-c-s--te años. N-- s--- t---- d--------- a---- N-, s-l- t-e-e d-e-i-i-t- a-o-. ------------------------------- No, sólo tiene diecisiete años.
Bet ji jau turi draugą. Pe-- ---tiene--ov--. P--- y- t---- n----- P-r- y- t-e-e n-v-o- -------------------- Pero ya tiene novio.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Ką mums sako žodžiai

Pasaulyje egzistuoja milijonai knygų. Nieks nežino, kiek jų iš viso parašyta. Knygose saugoma labai daug žinių. Jei kas nors jas visas perskaitytų, apie gyvenimą sužinotų labai daug . Mat knygos mums parodo, kaip gyvenimas keičiasi. Kiekviena era turėjo savo knygas. Jas skaitydami galime sužinoti, kas žmonėms buvo svarbu. Deja, bet visų knygų perskaityti negali niekas. Šiuolaikinės technologijos tegali padėti jas analizuoti. Pasitelkiant skaitmenines technologijas, knygos gali būti saugomos kaip duomenys. Vėliau analizuojamas jų turinys. Taip lingvistai gali nustatyti, kaip keitėsi kalba. Dar įdomiau yra skaičiuoti žodžių dažnį. Tai darant galima išsiaiškinti tam tikrų žodžių svarbą. Mokslininkai išstudijavo daugiau nei 5 milijonus knygų. Tai buvo pastarųjų penkių šimtmečių knygos. Iš viso 500 milijardų žodžių. Žodžių dažnis parodo, kaip žmonės gyveno anksčiau ir dabar. Kalboje atsispindi idėjos ir mados. Pavyzdžiui, žodis vyrai per laiką prarado dalį reikšmės. Šiandien jis naudojamas ne taip dažnai kaip anksčiau. Tačiau žodžio moterys dažnumas padidėjo. Taip pat iš žodžių galima sužinoti, ką mes mėgome valgyti. Šeštame dešimtmetyje labai svarbus žodis buvo ledai. Vėliau populiaresniais tapo pica ir makaronai. Pastaraisiais metais sušiai tapo dominuojančiu žodžiu. Turime gerų naujienų visiems kalbos mylėtojams… Mūsų kalba kasdien pasipildo naujų žodžių!