Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   sk Prehliadka mesta

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [štyridsaťdva]

Prehliadka mesta

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovakų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? J- -r- ----rený----dú---de-u? J- t-- o------- k---- n------ J- t-h o-v-r-n- k-ž-ú n-d-ľ-? ----------------------------- Je trh otvorený každú nedeľu? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? J- -eľt-h-o-v-rený-každý-po---l--? J- v----- o------- k---- p-------- J- v-ľ-r- o-v-r-n- k-ž-ý p-n-e-o-? ---------------------------------- Je veľtrh otvorený každý pondelok? 0
Ar antradieniais paroda dirba? J--výst--a-o-v-r-ná--až-- u-----? J- v------ o------- k---- u------ J- v-s-a-a o-v-r-n- k-ž-ý u-o-o-? --------------------------------- Je výstava otvorená každý utorok? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? J----o -----ené--a--- s--ed-? J- z-- o------- k---- s------ J- z-o o-v-r-n- k-ž-ú s-r-d-? ----------------------------- Je zoo otvorené každú stredu? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Je--úze-- -----ené-ka--ý----rtok? J- m----- o------- k---- š------- J- m-z-u- o-v-r-n- k-ž-ý š-v-t-k- --------------------------------- Je múzeum otvorené každý štvrtok? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? J- gal--i---t--ren---a-d- piato-? J- g------ o------- k---- p------ J- g-l-r-a o-v-r-n- k-ž-ý p-a-o-? --------------------------------- Je galéria otvorená každý piatok? 0
Ar galima fotografuoti? M-že-s--t------gr--ov-ť? M--- s- t- f------------ M-ž- s- t- f-t-g-a-o-a-? ------------------------ Môže sa tu fotografovať? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? M--í--a--l---ť-vs----é? M--- s- p----- v------- M-s- s- p-a-i- v-t-p-é- ----------------------- Musí sa platiť vstupné? 0
Kiek kainuoja įėjimas? K--k---t--í -st-pn-? K---- s---- v------- K-ľ-o s-o-í v-t-p-é- -------------------- Koľko stojí vstupné? 0
Ar yra nuolaida grupei? P---ytuje-e z-a-- p-e --upiny? P---------- z---- p-- s------- P-s-y-u-e-e z-a-u p-e s-u-i-y- ------------------------------ Poskytujete zľavu pre skupiny? 0
Ar yra nuolaida vaikams? P--k--uje-- -ľa-u p-e --t-? P---------- z---- p-- d---- P-s-y-u-e-e z-a-u p-e d-t-? --------------------------- Poskytujete zľavu pre deti? 0
Ar yra nuolaida studentams? Pos-yt-j-te zľa----r----ude-t--? P---------- z---- p-- š--------- P-s-y-u-e-e z-a-u p-e š-u-e-t-v- -------------------------------- Poskytujete zľavu pre študentov? 0
Koks čia pastatas? Č- -- to--- bu--vu? Č- j- t- z- b------ Č- j- t- z- b-d-v-? ------------------- Čo je to za budovu? 0
Kiek šiam pastatui metų? A-- --a-á-j---- b-do-a? A-- s---- j- t- b------ A-á s-a-á j- t- b-d-v-? ----------------------- Aká stará je tá budova? 0
Kas pastatė šį pastatą? Kt--p-st---l-tú-b-dov-? K-- p------- t- b------ K-o p-s-a-i- t- b-d-v-? ----------------------- Kto postavil tú budovu? 0
(Aš) domiuosi architektūra. Z-u---a---a-- ar-hi----úru. Z------- s- o a------------ Z-u-í-a- s- o a-c-i-e-t-r-. --------------------------- Zaujímam sa o architektúru. 0
(Aš) domiuosi menu. Z-u-í-am s- - umen-e. Z------- s- o u------ Z-u-í-a- s- o u-e-i-. --------------------- Zaujímam sa o umenie. 0
(Aš) domiuosi daile. Z--jí-am s- - m---ars--o. Z------- s- o m---------- Z-u-í-a- s- o m-l-a-s-v-. ------------------------- Zaujímam sa o maliarstvo. 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.