Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   be Экскурсія па горадзе

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [сорак два]

42 [sorak dva]

Экскурсія па горадзе

[Ekskursіya pa goradze]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių baltarusių Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? Ц- адк--т- р--------няд-ел-х? Ц- а------ р---- п- н-------- Ц- а-к-ы-ы р-н-к п- н-д-е-я-? ----------------------------- Ці адкрыты рынак па нядзелях? 0
T-і adkr--y ----k p- --adzely--h? T-- a------ r---- p- n----------- T-і a-k-y-y r-n-k p- n-a-z-l-a-h- --------------------------------- Tsі adkryty rynak pa nyadzelyakh?
Ar pirmadieniais mugė dirba? Ц- ------- кірмаш па па-я-------? Ц- а------ к----- п- п----------- Ц- а-к-ы-ы к-р-а- п- п-н-д-е-к-х- --------------------------------- Ці адкрыты кірмаш па панядзелках? 0
Ts--a-kr-t- kіrma-h----p-n------k-kh? T-- a------ k------ p- p------------- T-і a-k-y-y k-r-a-h p- p-n-a-z-l-a-h- ------------------------------------- Tsі adkryty kіrmash pa panyadzelkakh?
Ar antradieniais paroda dirba? Ці-а-к-ы-а---ыс-а------а-то-к-х? Ц- а------- в------ п- а-------- Ц- а-к-ы-а- в-с-а-а п- а-т-р-а-? -------------------------------- Ці адкрытая выстава па аўторках? 0
T-і-adkr-ta-a -ys---a-p- aut---a--? T-- a-------- v------ p- a--------- T-і a-k-y-a-a v-s-a-a p- a-t-r-a-h- ----------------------------------- Tsі adkrytaya vystava pa autorkakh?
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? Ц----крыт- за---рк-п- ---ад--? Ц- а------ з------ п- с------- Ц- а-к-ы-ы з-а-а-к п- с-р-д-х- ------------------------------ Ці адкрыты заапарк па серадах? 0
T----d----- z---ar--p- s---dak-? T-- a------ z------ p- s-------- T-і a-k-y-y z-a-a-k p- s-r-d-k-? -------------------------------- Tsі adkryty zaapark pa seradakh?
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Ці а-к-ы-ы ---е- па ч---я-г--? Ц- а------ м---- п- ч--------- Ц- а-к-ы-ы м-з-й п- ч-ц-я-г-х- ------------------------------ Ці адкрыты музей па чацвяргах? 0
Tsі a----ty muz---p------svy-r-a-h? T-- a------ m---- p- c------------- T-і a-k-y-y m-z-y p- c-a-s-y-r-a-h- ----------------------------------- Tsі adkryty muzey pa chatsvyargakh?
Ar penktadieniais galerija dirba? Ці-а-к-ы--- --лер---па-п-----а-? Ц- а------- г------ п- п-------- Ц- а-к-ы-а- г-л-р-я п- п-т-і-а-? -------------------------------- Ці адкрытая галерэя па пятніцах? 0
T---a-kryta-- ---ere-a--a py--n-tsa--? T-- a-------- g------- p- p----------- T-і a-k-y-a-a g-l-r-y- p- p-a-n-t-a-h- -------------------------------------- Tsі adkrytaya galereya pa pyatnіtsakh?
Ar galima fotografuoti? Ці-дазв-лена -а---раф-ва--? Ц- д-------- ф------------- Ц- д-з-о-е-а ф-т-г-а-а-а-ь- --------------------------- Ці дазволена фатаграфаваць? 0
T---da-v--e----a-agrafa-ats-? T-- d-------- f-------------- T-і d-z-o-e-a f-t-g-a-a-a-s-? ----------------------------- Tsі dazvolena fatagrafavats’?
Ar reikia mokėti už įėjimą? Ці т-эба--------ц- у--ход? Ц- т---- а-------- у------ Ц- т-э-а а-л-ч-а-ь у-а-о-? -------------------------- Ці трэба аплачваць уваход? 0
T-----eba--p----v---- ----h--? T-- t---- a---------- u------- T-і t-e-a a-l-c-v-t-’ u-a-h-d- ------------------------------ Tsі treba aplachvats’ uvakhod?
Kiek kainuoja įėjimas? К-л----к--ту- ўв-х-д? К----- к----- ў------ К-л-к- к-ш-у- ў-а-о-? --------------------- Колькі каштуе ўваход? 0
Ko-’kі kas-tue -v-k-o-? K----- k------ u------- K-l-k- k-s-t-e u-a-h-d- ----------------------- Kol’kі kashtue uvakhod?
Ar yra nuolaida grupei? Ц- ёс---с--д-а-дл---ру-? Ц- ё--- с----- д-- г---- Ц- ё-ц- с-і-к- д-я г-у-? ------------------------ Ці ёсць скідка для груп? 0
T----o--s’-sk---- dly- ---p? T-- y----- s----- d--- g---- T-і y-s-s- s-і-k- d-y- g-u-? ---------------------------- Tsі yosts’ skіdka dlya grup?
Ar yra nuolaida vaikams? Ц- ёс-- ск---а-для -зя---? Ц- ё--- с----- д-- д------ Ц- ё-ц- с-і-к- д-я д-я-е-? -------------------------- Ці ёсць скідка для дзяцей? 0
T-і-yo--s--s---k--dl----z---se-? T-- y----- s----- d--- d-------- T-і y-s-s- s-і-k- d-y- d-y-t-e-? -------------------------------- Tsі yosts’ skіdka dlya dzyatsey?
Ar yra nuolaida studentams? Ц- -сць-с-і--а дл----у-э-таў? Ц- ё--- с----- д-- с--------- Ц- ё-ц- с-і-к- д-я с-у-э-т-ў- ----------------------------- Ці ёсць скідка для студэнтаў? 0
T-і--o-ts’-s----a-d-y- s---e-t-u? T-- y----- s----- d--- s--------- T-і y-s-s- s-і-k- d-y- s-u-e-t-u- --------------------------------- Tsі yosts’ skіdka dlya studentau?
Koks čia pastatas? Ш---гэт--за -у----к? Ш-- г--- з- б------- Ш-о г-т- з- б-д-н-к- -------------------- Што гэта за будынак? 0
S-t- g--a z-----y-ak? S--- g--- z- b------- S-t- g-t- z- b-d-n-k- --------------------- Shto geta za budynak?
Kiek šiam pastatui metų? К--ь------оў будынку? К----- г---- б------- К-л-к- г-д-ў б-д-н-у- --------------------- Колькі гадоў будынку? 0
K-l----g---u-b-d-n-u? K----- g---- b------- K-l-k- g-d-u b-d-n-u- --------------------- Kol’kі gadou budynku?
Kas pastatė šį pastatą? Хт--па--да-аў будын-к? Х-- п-------- б------- Х-о п-б-д-в-ў б-д-н-к- ---------------------- Хто пабудаваў будынак? 0
K--- -abu-ava- --dyn-k? K--- p-------- b------- K-t- p-b-d-v-u b-d-n-k- ----------------------- Khto pabudavau budynak?
(Aš) domiuosi architektūra. Я--іка--юся ар-і-эктур--. Я ц-------- а------------ Я ц-к-ў-ю-я а-х-т-к-у-а-. ------------------------- Я цікаўлюся архітэктурай. 0
Y- tsі-a-ly-sya -rkhі-ek-ur--. Y- t----------- a------------- Y- t-і-a-l-u-y- a-k-і-e-t-r-y- ------------------------------ Ya tsіkaulyusya arkhіtekturay.
(Aš) domiuosi menu. Я-----ў--ся---с----ва-. Я ц-------- м---------- Я ц-к-ў-ю-я м-с-а-т-а-. ----------------------- Я цікаўлюся мастацтвам. 0
Ya -s--aul--s-- mas-a---v--. Y- t----------- m----------- Y- t-і-a-l-u-y- m-s-a-s-v-m- ---------------------------- Ya tsіkaulyusya mastatstvam.
(Aš) domiuosi daile. Я-ц-к--л------в--і--м. Я ц-------- ж--------- Я ц-к-ў-ю-я ж-в-п-с-м- ---------------------- Я цікаўлюся жывапісам. 0
Ya-t--ka--yu--- zhyvap----. Y- t----------- z---------- Y- t-і-a-l-u-y- z-y-a-і-a-. --------------------------- Ya tsіkaulyusya zhyvapіsam.

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.