Pasikalbėjimų knygelė

lt Klausimai — praeitis 2   »   es Preguntas – Pretérito 2

86 [aštuoniasdešimt šeši]

Klausimai — praeitis 2

Klausimai — praeitis 2

86 [ochenta y seis]

Preguntas – Pretérito 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
Kokį kaklaraištį (tu) ryšėjai? ¿Qu- c----ta--- p--i--e? ¿--- c------ t- p------- ¿-u- c-r-a-a t- p-s-s-e- ------------------------ ¿Qué corbata te pusiste?
Kokį automobilį (tu) pirkai? ¿Q-é-c-ch- te ha---o-pr-do? ¿--- c---- t- h-- c-------- ¿-u- c-c-e t- h-s c-m-r-d-? --------------------------- ¿Qué coche te has comprado?
Kokį laikraštį (tu) užsiprenumeravai? ¿A ----p-ri-------- has -usc--to? ¿- q-- p-------- t- h-- s-------- ¿- q-é p-r-ó-i-o t- h-s s-s-r-t-? --------------------------------- ¿A qué periódico te has suscrito?
Ką (jūs) pamatėte? ¿- -u-én-h---i-to-(ust--)? ¿- q---- h- v---- (------- ¿- q-i-n h- v-s-o (-s-e-)- -------------------------- ¿A quién ha visto (usted)?
Ką (jūs) sutikote? ¿- quién se--a e---n-rad- (-ste--? ¿- q---- s- h- e--------- (------- ¿- q-i-n s- h- e-c-n-r-d- (-s-e-)- ---------------------------------- ¿A quién se ha encontrado (usted)?
Ką (jūs) atpažinote? ¿A --ién-ha-recono-ido --st-d-? ¿- q---- h- r--------- (------- ¿- q-i-n h- r-c-n-c-d- (-s-e-)- ------------------------------- ¿A quién ha reconocido (usted)?
Kada (jūs) atsikėlėte? ¿--q-é ho-a--e h-------t----(u--ed)? ¿- q-- h--- s- h- l-------- (------- ¿- q-é h-r- s- h- l-v-n-a-o (-s-e-)- ------------------------------------ ¿A qué hora se ha levantado (usted)?
Kada (jūs) pradėjote? ¿- qué h--a ha em--z-d---u---d)? ¿- q-- h--- h- e------- (------- ¿- q-é h-r- h- e-p-z-d- (-s-e-)- -------------------------------- ¿A qué hora ha empezado (usted)?
Kada (jūs) liovėtės / nustojote? ¿A qu--h--a-ha-te-mi-ado? ¿- q-- h--- h- t--------- ¿- q-é h-r- h- t-r-i-a-o- ------------------------- ¿A qué hora ha terminado?
Kodėl (jūs) atsibudote? ¿----q-é--e ha-d-spe-t-do-(us---)? ¿--- q-- s- h- d--------- (------- ¿-o- q-é s- h- d-s-e-t-d- (-s-e-)- ---------------------------------- ¿Por qué se ha despertado (usted)?
Kodėl (jūs) tapote mokytoju? ¿P----ué-s- ---o -us-ed- --es---? ¿--- q-- s- h--- (------ m------- ¿-o- q-é s- h-z- (-s-e-) m-e-t-o- --------------------------------- ¿Por qué se hizo (usted) maestro?
Kodėl (jūs) važiavote taksi? ¿--r q-é--a-cog--o - ----d-----.) (-s--d- un-t---? ¿--- q-- h- c----- / t----- (---- (------ u- t---- ¿-o- q-é h- c-g-d- / t-m-d- (-m-) (-s-e-) u- t-x-? -------------------------------------------------- ¿Por qué ha cogido / tomado (am.) (usted) un taxi?
Iš kur (jūs) atėjote / atvykote? ¿De ----- ha--enid- (ust-d)? ¿-- d---- h- v----- (------- ¿-e d-n-e h- v-n-d- (-s-e-)- ---------------------------- ¿De dónde ha venido (usted)?
Kur (jūs) nuėjote? ¿- dón-e -- --o-(u-----? ¿- d---- h- i-- (------- ¿- d-n-e h- i-o (-s-e-)- ------------------------ ¿A dónde ha ido (usted)?
Kur (jūs) buvote? ¿Dónd- h-----a-o--u-----? ¿----- h- e----- (------- ¿-ó-d- h- e-t-d- (-s-e-)- ------------------------- ¿Dónde ha estado (usted)?
Kam (tu) padėjai? ¿A-qu-én---s---u--d-? ¿- q---- h-- a------- ¿- q-i-n h-s a-u-a-o- --------------------- ¿A quién has ayudado?
Kam (tu) parašei? ¿--q-i---le --s --c----? ¿- q---- l- h-- e------- ¿- q-i-n l- h-s e-c-i-o- ------------------------ ¿A quién le has escrito?
Kam (tu) atsakei? ¿A-----n-l- has -e--on-id- - --n-e--ado? ¿- q---- l- h-- r--------- / c---------- ¿- q-i-n l- h-s r-s-o-d-d- / c-n-e-t-d-? ---------------------------------------- ¿A quién le has respondido / contestado?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Dvikalbystė gerina klausą

Dvikalbiai žmonės geriau girdi. Jie gali tiksliau atskirti garsus. Tai parodė vienas amerikiečių tyrimas. Mokslininkai ištyrė kelis paauglius. Dalis jų augo dvikalbiai. Jie kalbėjo anglų ir ispanų kalbomis. Kita dalis kalbėjo tik angliškai. Jaunuoliai turėjo klausytis tam tikro skiemens. Tas skiemuo buvo „da“. Jis nepriklausė nė vienai iš kalbų. Skiemuo buvo leidžiamas per ausines. Tuo pat metu elektrodais buvo matuojamas smegenų aktyvumas. Po šio testo paaugliai vėl turėjo klausytis skiemens. Tik šįkart jie girdėjo ir daug trukdžių. Tai buvo skirtingi balsai, sakantys beprasmius sakinius. Dvikalbiai dalyviai labai smarkiai reagavo išgirdę skiemenį. Jų smegenyse buvo pastebėtas didelis aktyvumas. Jie galėjo tiksliai įvardyti skiemenį esant arba nesant trukdžiams. Vienakalbiams dalyviams tai nepavyko. Jų klausa nebuvo tokia gera kaip dvikalbių. Mokslininkai buvo nustebinti tyrimo rezultatų. Iki tol buvo žinoma, kad tik muzikantai turi ypač gerą klausą. Tačiau pasirodo, kad ir dvikalbystė puikiai treniruoja ausį. Dvikalbiai žmonės nuolatos susiduria su skirtingais garsais. Todėl jų smegenys turi vystyti naujus sugebėjimus. Jos išmoksta atskirti skirtingus lingvistinius stimulus. Tyrėjai dabar tiria tai, kaip kalbiniai įgūdžiai veikia smegenis. Galbūt klausa gali pagerėti mokantis kalbos ir vyresniame amžiuje…