Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   pt Visita na cidade

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [quarenta e dois]

Visita na cidade

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių portugalų (PT) Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? O m--c-d- e--- ab-rt- --- -o-in-o-? O m------ e--- a----- a-- d-------- O m-r-a-o e-t- a-e-t- a-s d-m-n-o-? ----------------------------------- O mercado está aberto aos domingos? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? A--ei-----tá---er-a-à- seg--das-----a-? A f---- e--- a----- à- s--------------- A f-i-a e-t- a-e-t- à- s-g-n-a---e-r-s- --------------------------------------- A feira está aberta às segundas-feiras? 0
Ar antradieniais paroda dirba? A -xp-sição---t- a-er-a às---r--s--ei---? A e-------- e--- a----- à- t------------- A e-p-s-ç-o e-t- a-e-t- à- t-r-a---e-r-s- ----------------------------------------- A exposição está aberta às terças-feiras? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? O-j-rd-- -o-ló--c---stá ab-r-- às -u-rt-s---ir--? O j----- z-------- e--- a----- à- q-------------- O j-r-i- z-o-ó-i-o e-t- a-e-t- à- q-a-t-s-f-i-a-? ------------------------------------------------- O jardim zoológico está aberto às quartas-feiras? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? O---se- está-a---to-às--uintas-----a-? O m---- e--- a----- à- q-------------- O m-s-u e-t- a-e-t- à- q-i-t-s-f-i-a-? -------------------------------------- O museu está aberto às quintas-feiras? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? A galer-- --t---b--t- -s se-t-s--ei-a-? A g------ e--- a----- à- s------------- A g-l-r-a e-t- a-e-t- à- s-x-a---e-r-s- --------------------------------------- A galeria está aberta às sextas-feiras? 0
Ar galima fotografuoti? P-d--se --r-- f-t--rafi--? P------ t---- f----------- P-d---e t-r-r f-t-g-a-i-s- -------------------------- Pode-se tirar fotografias? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? Te-------e -aga----ent----? T-- q-- s- p---- a e------- T-m q-e s- p-g-r a e-t-a-a- --------------------------- Tem que se pagar a entrada? 0
Kiek kainuoja įėjimas? Qu---o - -ue c-st--a ent--d-? Q----- é q-- c---- a e------- Q-a-t- é q-e c-s-a a e-t-a-a- ----------------------------- Quanto é que custa a entrada? 0
Ar yra nuolaida grupei? Há -m-de--on-o -----g-u--s? H- u- d------- p--- g------ H- u- d-s-o-t- p-r- g-u-o-? --------------------------- Há um desconto para grupos? 0
Ar yra nuolaida vaikams? H---m d-s-ont- -ara -ri-nça-? H- u- d------- p--- c-------- H- u- d-s-o-t- p-r- c-i-n-a-? ----------------------------- Há um desconto para crianças? 0
Ar yra nuolaida studentams? H- -m -es--nt----r------d--te-? H- u- d------- p--- e---------- H- u- d-s-o-t- p-r- e-t-d-n-e-? ------------------------------- Há um desconto para estudantes? 0
Koks čia pastatas? Que edifí----- --t-? Q-- e------- é e---- Q-e e-i-í-i- é e-t-? -------------------- Que edifício é este? 0
Kiek šiam pastatui metų? Q--n--s-a-os -em -ste--d---cio? Q------ a--- t-- e--- e-------- Q-a-t-s a-o- t-m e-t- e-i-í-i-? ------------------------------- Quantos anos tem este edifício? 0
Kas pastatė šį pastatą? Qu---é-que co--tru-----t- ed-fí-io? Q--- é q-- c-------- e--- e-------- Q-e- é q-e c-n-t-u-u e-t- e-i-í-i-? ----------------------------------- Quem é que construiu este edifício? 0
(Aš) domiuosi architektūra. Eu-i---res---me p-r-arq-i-et-ra. E- i----------- p-- a----------- E- i-t-r-s-o-m- p-r a-q-i-e-u-a- -------------------------------- Eu interesso-me por arquitetura. 0
(Aš) domiuosi menu. E---nte--sso--e p----r-e. E- i----------- p-- a---- E- i-t-r-s-o-m- p-r a-t-. ------------------------- Eu interesso-me por arte. 0
(Aš) domiuosi daile. E- -n-eres----e --r-----ur-. E- i----------- p-- p------- E- i-t-r-s-o-m- p-r p-n-u-a- ---------------------------- Eu interesso-me por pintura. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.