Pasikalbėjimų knygelė

lt Ekskursija po miestą   »   hu Városnézés

42 [keturiasdešimt du]

Ekskursija po miestą

Ekskursija po miestą

42 [negyvenkettő]

Városnézés

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių vengrų Žaisti Daugiau
Ar sekmadieniais turgus dirba? N-it-a -an-a-pia-----ár-----k-nt? Nyitva van a piac vasárnaponként? N-i-v- v-n a p-a- v-s-r-a-o-k-n-? --------------------------------- Nyitva van a piac vasárnaponként? 0
Ar pirmadieniais mugė dirba? N--t---va- h--fő--én- --ki--lí--s? Nyitva van hétfőnként a kiállítás? N-i-v- v-n h-t-ő-k-n- a k-á-l-t-s- ---------------------------------- Nyitva van hétfőnként a kiállítás? 0
Ar antradieniais paroda dirba? Nyi--a-van ke---n-é-- ---i-l-í---? Nyitva van keddenként a kiállítás? N-i-v- v-n k-d-e-k-n- a k-á-l-t-s- ---------------------------------- Nyitva van keddenként a kiállítás? 0
Ar trečiadieniais zoologijos sodas dirba? N-it-a v-- a--ál-atke-- -z-rdán--nt? Nyitva van az állatkert szerdánként? N-i-v- v-n a- á-l-t-e-t s-e-d-n-é-t- ------------------------------------ Nyitva van az állatkert szerdánként? 0
Ar ketvirtadieniais muziejus dirba? Nyi-va --- ------um-c-üt-rtök--kén-? Nyitva van a múzeum csütörtökönként? N-i-v- v-n a m-z-u- c-ü-ö-t-k-n-é-t- ------------------------------------ Nyitva van a múzeum csütörtökönként? 0
Ar penktadieniais galerija dirba? Nyi-va v---a g--ér-- pé--e-e--é-t? Nyitva van a galéria péntekenként? N-i-v- v-n a g-l-r-a p-n-e-e-k-n-? ---------------------------------- Nyitva van a galéria péntekenként? 0
Ar galima fotografuoti? S-------ény---e-ni? Szabad fényképezni? S-a-a- f-n-k-p-z-i- ------------------- Szabad fényképezni? 0
Ar reikia mokėti už įėjimą? K-ll b----ő- fize-ni? Kell belépőt fizetni? K-l- b-l-p-t f-z-t-i- --------------------- Kell belépőt fizetni? 0
Kiek kainuoja įėjimas? Mennyi-- --rü--a be--p-? Mennyibe kerül a belépő? M-n-y-b- k-r-l a b-l-p-? ------------------------ Mennyibe kerül a belépő? 0
Ar yra nuolaida grupei? Cs-po--ok -zá---a va- ---ve--ény? Csoportok számára van kedvezmény? C-o-o-t-k s-á-á-a v-n k-d-e-m-n-? --------------------------------- Csoportok számára van kedvezmény? 0
Ar yra nuolaida vaikams? Gy-rm-k-k-részére-v-- ---v--m-ny? Gyermekek részére van kedvezmény? G-e-m-k-k r-s-é-e v-n k-d-e-m-n-? --------------------------------- Gyermekek részére van kedvezmény? 0
Ar yra nuolaida studentams? E---te-istá---é------v-n-k-d-ezmé--? Egyetemisták részére van kedvezmény? E-y-t-m-s-á- r-s-é-e v-n k-d-e-m-n-? ------------------------------------ Egyetemisták részére van kedvezmény? 0
Koks čia pastatas? M-----a----ü---? Mi ez az épület? M- e- a- é-ü-e-? ---------------- Mi ez az épület? 0
Kiek šiam pastatui metų? Mi---- idő--ez a- é-ü-e-? Milyen idős ez az épület? M-l-e- i-ő- e- a- é-ü-e-? ------------------------- Milyen idős ez az épület? 0
Kas pastatė šį pastatą? K- -p-t--te-e-t-az--p-l-t--? Ki építette ezt az épületet? K- é-í-e-t- e-t a- é-ü-e-e-? ---------------------------- Ki építette ezt az épületet? 0
(Aš) domiuosi architektūra. É---ke--az épí----e-. Érdekel az építészet. É-d-k-l a- é-í-é-z-t- --------------------- Érdekel az építészet. 0
(Aš) domiuosi menu. Érd--el a---vé-zet. Érdekel a művészet. É-d-k-l a m-v-s-e-. ------------------- Érdekel a művészet. 0
(Aš) domiuosi daile. Érd-k-l----es-és-et. Érdekel a festészet. É-d-k-l a f-s-é-z-t- -------------------- Érdekel a festészet. 0

Greitos kalbos, lėtos kalbos

Pasaulyje egzistuoja 6000 kalbų. Tačiau visų jų funkcija ta pati. Jos mums padeda keistis informacija. Kiekvienoje kalboje tai daroma įvairiais būdais. Kadangi kiekviena kalba vadovaujasi savo taisyklėmis. Taip pat skiriasi ir greitis, kuriuo kalbama. Lingvistai tai įrodė atlikdami įvairius tyrimus. Tam buvo pasitelktos ir į įvairias kalbas išverstos trumpos žinutės. Jas turėjo garsiai perskaityti gimtakalbiai. Rezultatai buvo aiškūs. Japonų ir ispanų kalbos yra greičiausios. Per sekundę jomis pasakomi beveik 8 skiemenys. Kinų kalba daug lėtesnė. Kinai ištaria vos 5 skiemenis per sekundę. Greitis priklauso nuo skiemenų sudėtingumo. Jei skiemenys sudėtingi, kalbėjimas trunka ilgiau. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje skiemenį sudaro 3 garsai. Todėl vokiškai kalbama atitinkamai lėčiau. Greitas kalbėjimas dar nereiškia, kad tuo daug pasakoma. Atvirkščiai! Greitai ištariami skiemenys savyje turi nedaug informacijos. Nors japonai kalba greitai, informacijos perduodama nedaug. Kita vertus, „lėtoji“ kinų kalba keliais žodžiais pasako daug daugiau. Anglų kalbos skiemenyse taip pat yra daugiau informacijos. Įdomu tai, kad visos tyrinėtos kalbos buvo beveik vienodai efektyvios. Vadinasi, kad tas, kuris kalba lėtai, pasako daugiau. O tas, kas kalba greitai, naudoja daugiau žodžių. Galiausiai, visi maždaug vienu metu pasiekia savo tikslą.