Pasikalbėjimų knygelė

lt Prieveiksmiai   »   es Adverbios

100 [šimtas]

Prieveiksmiai

Prieveiksmiai

100 [cien]

Adverbios

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių ispanų Žaisti Daugiau
jau (kartą) — dar niekada a-gu-a---z – ----a a----- v-- – n---- a-g-n- v-z – n-n-a ------------------ alguna vez – nunca
Ar jau esate (kartą) buvęs Berlyne? ¿-a-e---d- (us-e-) -l-u----ez -n B-r---? ¿-- e----- (------ a----- v-- e- B------ ¿-a e-t-d- (-s-e-) a-g-n- v-z e- B-r-í-? ---------------------------------------- ¿Ha estado (usted) alguna vez en Berlín?
Ne, dar niekada. No, -u--a. N-- n----- N-, n-n-a- ---------- No, nunca.
kas nors — niekas al-u-e-----ad-e a------ – n---- a-g-i-n – n-d-e --------------- alguien – nadie
Ar čia ką nors pažįstate? ¿---o----u----)-a-alguie------? ¿------ (------ a a------ a---- ¿-o-o-e (-s-e-) a a-g-i-n a-u-? ------------------------------- ¿Conoce (usted) a alguien aquí?
Ne, (aš) čia nieko nepažįstu. N-- --u---o c-------- -a--e. N-- a--- n- c------ a n----- N-, a-u- n- c-n-z-o a n-d-e- ---------------------------- No, aquí no conozco a nadie.
dar — jau ne / nebe / nedaugiau / neilgiau aú- - ya--o a-- – y- n- a-n – y- n- ----------- aún – ya no
Ar dar ilgai būsite čia? ¿Se q--dará---sted--a-- m--------m---aquí? ¿-- q------ (------ a-- m---- t----- a---- ¿-e q-e-a-á (-s-e-) a-n m-c-o t-e-p- a-u-? ------------------------------------------ ¿Se quedará (usted) aún mucho tiempo aquí?
Ne, (aš) čia jau ilgai nebūsiu / būsiu čia nebeilgai. No- y---o--e -u--ar----- ti--p-. N-- y- n- m- q------ m-- t------ N-, y- n- m- q-e-a-é m-s t-e-p-. -------------------------------- No, ya no me quedaré más tiempo.
dar šiek tiek — nieko daugiau alg----s –--a-a --s a--- m-- – n--- m-- a-g- m-s – n-d- m-s ------------------- algo más – nada más
Ar norėtumėte dar ko nors išgerti? ¿Qu-e-e-----ed) t--a--al-o m-s? ¿------ (------ t---- a--- m--- ¿-u-e-e (-s-e-) t-m-r a-g- m-s- ------------------------------- ¿Quiere (usted) tomar algo más?
Ne, (aš) daugiau nieko nenoriu / nieko nebenoriu. No,--- q----o -a-a ---. N-- n- q----- n--- m--- N-, n- q-i-r- n-d- m-s- ----------------------- No, no quiero nada más.
jau ką / ko nors — dar nieko ya --.-al---– -o-a-ía - -ú--.-. nada y- .-- a--- – t------ / a-- .-- n--- y- .-. a-g- – t-d-v-a / a-n .-. n-d- ------------------------------------ ya ... algo – todavía / aún ... nada
Ar (jūs) jau ko nors valgėte? ¿Y- ha ----d--(----d)--l-o? ¿-- h- c----- (------ a---- ¿-a h- c-m-d- (-s-e-) a-g-? --------------------------- ¿Ya ha comido (usted) algo?
Ne, (aš) dar nieko nevalgiau. N---t-d-v-a---a-n--o h----mi-- na-a. N-- t------ / a-- n- h- c----- n---- N-, t-d-v-a / a-n n- h- c-m-d- n-d-. ------------------------------------ No, todavía / aún no he comido nada.
dar kas (nors) — daugiau niekas a-g--en---s-–-na-ie m-s a------ m-- – n---- m-- a-g-i-n m-s – n-d-e m-s ----------------------- alguien más – nadie más
Ar dar kas nori kavos? ¿Q-i-re-a-g---n má- ----afé? ¿------ a------ m-- u- c---- ¿-u-e-e a-g-i-n m-s u- c-f-? ---------------------------- ¿Quiere alguien más un café?
Ne, daugiau niekas. No- n--i- más. N-- n---- m--- N-, n-d-e m-s- -------------- No, nadie más.

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Arabų kalba

Arabų kalba yra viena svarbiausių pasaulyje. Ja kalba daugiau nei 300 milijonų žmonių. Visi jie gyvena daugiau nei 20 šalių. Arabų kalba priklauso afroazinėms kalboms. Arabų kalba atsirado prieš tūkstančius metų. Ja pirmiausia kalbėta Arabijos pusiasalyje. Vėliau ji pasklido toliau. Šnekamoji arabų kalba labai skiriasi nuo standartinės. Taip pat egzistuoja daug skirtingų arabų kalbos dialektų. Galima sakyti, kad kiekviename regione arabų kalba kalbama skirtingai. Skirtingų dialektų atstovai dažnai vienas kito visiškai nesupranta. Todėl arabų filmai neretai būna dubliuojami. Tik taip jie gali būti suprasi visuose arabiškai kalbančiuose regionuose. Klasikinė standartinė arabų kalba šiandien retai benaudojama kalbant. Ji aptinkama tik rašytinėse formose. Knygose ir laikraščiuose rašoma klasikine standartine arabų kalba. Šiandien nėra vienos arabų techninės kalbos. Todėl techniniai terminai dažniausiai atkeliauja iš kitų kalbų. Anglų ir prancūzų kalbos šioje teritorijoje dominuoja labiau nei kitos. Pastaraisiais metais susidomėjimas arabų kalba žymiai išaugo. Vis daugiau atsiranda norinčiųjų išmokti arabų kalbą. Kiekviename universitete ir daugumoje mokyklų yra siūlomi kursai. Daugelį ypač žavi arabų raštas. Ši kalba rašoma iš dešinės į kairę. Arabų kalbos tarimas ir gramatika ne tokie paprasti. Šioje kalboje daug garsų ir taisyklių, nebūdingų kitoms kalboms. Mokantis reikia sekti tam tikra seka. Pirmiausia – tarimas, tada – gramatika, o galiausiai rašyba...