Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   tr Sıfatlar 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [yetmiş dokuz]

Sıfatlar 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių turkų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Üstümd---a----ir-el-is- var. Ü------ m--- b-- e----- v--- Ü-t-m-e m-v- b-r e-b-s- v-r- ---------------------------- Üstümde mavi bir elbise var. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Üs-üm-- --rm--- -ir--lbis--v--. Ü------ k------ b-- e----- v--- Ü-t-m-e k-r-ı-ı b-r e-b-s- v-r- ------------------------------- Üstümde kırmızı bir elbise var. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. Ü--ümde -eşil --- ---i-- -ar. Ü------ y---- b-- e----- v--- Ü-t-m-e y-ş-l b-r e-b-s- v-r- ----------------------------- Üstümde yeşil bir elbise var. 0
(Aš) perku juodą rankinę. S-----b-r -an-a-s-tı- --------. S---- b-- ç---- s---- a-------- S-y-h b-r ç-n-a s-t-n a-ı-o-u-. ------------------------------- Siyah bir çanta satın alıyorum. 0
(Aš) perku rudą rankinę. K-h-e----i-bi--ça-ta sat-- -lı-orum. K--------- b-- ç---- s---- a-------- K-h-e-e-g- b-r ç-n-a s-t-n a-ı-o-u-. ------------------------------------ Kahverengi bir çanta satın alıyorum. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Bey-z--ir ---ta-satı- a----r--. B---- b-- ç---- s---- a-------- B-y-z b-r ç-n-a s-t-n a-ı-o-u-. ------------------------------- Beyaz bir çanta satın alıyorum. 0
Man reikia naujo automobilio. Yen- bir -raba-a--h--ya-ım --r. Y--- b-- a------ i-------- v--- Y-n- b-r a-a-a-a i-t-y-c-m v-r- ------------------------------- Yeni bir arabaya ihtiyacım var. 0
Man reikia greito automobilio. Hı-l--b---arabaya ihti--c-m---r. H---- b-- a------ i-------- v--- H-z-ı b-r a-a-a-a i-t-y-c-m v-r- -------------------------------- Hızlı bir arabaya ihtiyacım var. 0
Man reikia patogaus automobilio. R--a--b-- --ab-ya-iht-yacım----. R---- b-- a------ i-------- v--- R-h-t b-r a-a-a-a i-t-y-c-m v-r- -------------------------------- Rahat bir arabaya ihtiyacım var. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. Şu yukarda-ya-lı--ir ka-ın-ot-ru-o-. Ş- y------ y---- b-- k---- o-------- Ş- y-k-r-a y-ş-ı b-r k-d-n o-u-u-o-. ------------------------------------ Şu yukarda yaşlı bir kadın oturuyor. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Şu-y-kar-a şiş-a----- k-dı- o------r. Ş- y------ ş----- b-- k---- o-------- Ş- y-k-r-a ş-ş-a- b-r k-d-n o-u-u-o-. ------------------------------------- Şu yukarda şişman bir kadın oturuyor. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Şu----ğ-da--erak-ı --r-kad-- -turuyor. Ş- a------ m------ b-- k---- o-------- Ş- a-a-ı-a m-r-k-ı b-r k-d-n o-u-u-o-. -------------------------------------- Şu aşağıda meraklı bir kadın oturuyor. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Mi-af-r---imiz-cana yak---i-s--l--dı. M------------- c--- y---- i---------- M-s-f-r-e-i-i- c-n- y-k-n i-s-n-a-d-. ------------------------------------- Misafirlerimiz cana yakın insanlardı. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Mi-----leri--z-----r i--a--a-d-. M------------- k---- i---------- M-s-f-r-e-i-i- k-b-r i-s-n-a-d-. -------------------------------- Misafirlerimiz kibar insanlardı. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. M--af--l---m---ilg-nç i---nl----. M------------- i----- i---------- M-s-f-r-e-i-i- i-g-n- i-s-n-a-d-. --------------------------------- Misafirlerimiz ilginç insanlardı. 0
Aš turiu mielus vaikus. Ben----e--mli-ç-c----r---va-. B---- s------ ç--------- v--- B-n-m s-v-m-i ç-c-k-a-ı- v-r- ----------------------------- Benim sevimli çocuklarım var. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Am- k-m----rın---s-- ç-c--l-rı var. A-- k--------- a---- ç-------- v--- A-a k-m-u-a-ı- a-s-z ç-c-k-a-ı v-r- ----------------------------------- Ama komşuların arsız çocukları var. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? Çocu-la-ın-z-uslu m-? Ç----------- u--- m-- Ç-c-k-a-ı-ı- u-l- m-? --------------------- Çocuklarınız uslu mu? 0

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.