Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   bg Прилагателни 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [седемдесет и девет]

79 [sedemdeset i devet]

Прилагателни 2

[Prilagatelni 2]

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių bulgarų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. О-лече---с-----си-я -ок--. О------- с-- в с--- р----- О-л-ч-н- с-м в с-н- р-к-я- -------------------------- Облечена съм в синя рокля. 0
O--ech-na --m v ---y- -o-ly-. O-------- s-- v s---- r------ O-l-c-e-a s-m v s-n-a r-k-y-. ----------------------------- Oblechena sym v sinya roklya.
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. О--еч-----ъм----ер-ен- рокля. О------- с-- в ч------ р----- О-л-ч-н- с-м в ч-р-е-а р-к-я- ----------------------------- Облечена съм в червена рокля. 0
O-lec---a---- v ch--ven--rok-y-. O-------- s-- v c------- r------ O-l-c-e-a s-m v c-e-v-n- r-k-y-. -------------------------------- Oblechena sym v chervena roklya.
(Aš) vilkiu žalią suknelę. О-л-чен- съ- - зелен---окл-. О------- с-- в з----- р----- О-л-ч-н- с-м в з-л-н- р-к-я- ---------------------------- Облечена съм в зелена рокля. 0
O-le-h--a-------z-le-a--ok--a. O-------- s-- v z----- r------ O-l-c-e-a s-m v z-l-n- r-k-y-. ------------------------------ Oblechena sym v zelena roklya.
(Aš) perku juodą rankinę. Аз-----в-м---рна -ан-а. А- к------ ч---- ч----- А- к-п-в-м ч-р-а ч-н-а- ----------------------- Аз купувам черна чанта. 0
Az k-puva--cherna -ha-ta. A- k------ c----- c------ A- k-p-v-m c-e-n- c-a-t-. ------------------------- Az kupuvam cherna chanta.
(Aš) perku rudą rankinę. А---упу-ам-каф-в------а. А- к------ к----- ч----- А- к-п-в-м к-ф-в- ч-н-а- ------------------------ Аз купувам кафява чанта. 0
Az k---va--kafy--a--ha-ta. A- k------ k------ c------ A- k-p-v-m k-f-a-a c-a-t-. -------------------------- Az kupuvam kafyava chanta.
(Aš) perku baltą rankinę. А- к--ува--бя-а-ч-нт-. А- к------ б--- ч----- А- к-п-в-м б-л- ч-н-а- ---------------------- Аз купувам бяла чанта. 0
A--kup-v---b---- chant-. A- k------ b---- c------ A- k-p-v-m b-a-a c-a-t-. ------------------------ Az kupuvam byala chanta.
Man reikia naujo automobilio. Им-- --жд- от-н-в- ----. И--- н---- о- н--- к---- И-а- н-ж-а о- н-в- к-л-. ------------------------ Имам нужда от нова кола. 0
I-am -u-hda -t-n-v--ko-a. I--- n----- o- n--- k---- I-a- n-z-d- o- n-v- k-l-. ------------------------- Imam nuzhda ot nova kola.
Man reikia greito automobilio. Им-- --жд- -- бъ-з- ко-а. И--- н---- о- б---- к---- И-а- н-ж-а о- б-р-а к-л-. ------------------------- Имам нужда от бърза кола. 0
Imam----h-- -- --rza -o--. I--- n----- o- b---- k---- I-a- n-z-d- o- b-r-a k-l-. -------------------------- Imam nuzhda ot byrza kola.
Man reikia patogaus automobilio. И-ам------ --------а --л-. И--- н---- о- у----- к---- И-а- н-ж-а о- у-о-н- к-л-. -------------------------- Имам нужда от удобна кола. 0
I--m-----da ot-ud--n--kola. I--- n----- o- u----- k---- I-a- n-z-d- o- u-o-n- k-l-. --------------------------- Imam nuzhda ot udobna kola.
Ten viršuje gyvena sena moteris. Горе -иве--е-на -ъзрас--- ж--а. Г--- ж---- е--- в-------- ж---- Г-р- ж-в-е е-н- в-з-а-т-а ж-н-. ------------------------------- Горе живее една възрастна жена. 0
G-re-z-i-e----d-a vy--astna-zh---. G--- z----- y---- v-------- z----- G-r- z-i-e- y-d-a v-z-a-t-a z-e-a- ---------------------------------- Gore zhivee yedna vyzrastna zhena.
Ten viršuje gyvena stora moteris. Горе ж-вее---на-де---а--ен-. Г--- ж---- е--- д----- ж---- Г-р- ж-в-е е-н- д-б-л- ж-н-. ---------------------------- Горе живее една дебела жена. 0
Gor----i-----ed-a-deb-l- -he-a. G--- z----- y---- d----- z----- G-r- z-i-e- y-d-a d-b-l- z-e-a- ------------------------------- Gore zhivee yedna debela zhena.
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. Долу ж-вее-ед-----бопит-а же--. Д--- ж---- е--- л-------- ж---- Д-л- ж-в-е е-н- л-б-п-т-а ж-н-. ------------------------------- Долу живее една любопитна жена. 0
Dol--zhivee --dn- lyu---i-n- -h---. D--- z----- y---- l--------- z----- D-l- z-i-e- y-d-a l-u-o-i-n- z-e-a- ----------------------------------- Dolu zhivee yedna lyubopitna zhena.
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. Гос--те ни--я--------н---о--. Г------ н- б--- п------ х---- Г-с-и-е н- б-х- п-и-т-и х-р-. ----------------------------- Гостите ни бяха приятни хора. 0
Go----e n----a--- ---y---i-kho--. G------ n- b----- p------- k----- G-s-i-e n- b-a-h- p-i-a-n- k-o-a- --------------------------------- Gostite ni byakha priyatni khora.
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. Г--т----ни---х---ч---и х--а. Г------ н- б--- у----- х---- Г-с-и-е н- б-х- у-т-в- х-р-. ---------------------------- Гостите ни бяха учтиви хора. 0
G-st-t- -- --a--a -chti-- -hora. G------ n- b----- u------ k----- G-s-i-e n- b-a-h- u-h-i-i k-o-a- -------------------------------- Gostite ni byakha uchtivi khora.
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Г---и-- -и --ха-и-----сни хо-а. Г------ н- б--- и-------- х---- Г-с-и-е н- б-х- и-т-р-с-и х-р-. ------------------------------- Гостите ни бяха интересни хора. 0
G-st-t--n- b--kh----te----i -hor-. G------ n- b----- i-------- k----- G-s-i-e n- b-a-h- i-t-r-s-i k-o-a- ---------------------------------- Gostite ni byakha interesni khora.
Aš turiu mielus vaikus. А- им---мил------. А- и--- м--- д---- А- и-а- м-л- д-ц-. ------------------ Аз имам мили деца. 0
A- i--m -i---dets-. A- i--- m--- d----- A- i-a- m-l- d-t-a- ------------------- Az imam mili detsa.
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. Н- -ъс-д--е--м-т-нах-л-и-----. Н- с------- и--- н------ д---- Н- с-с-д-т- и-а- н-х-л-и д-ц-. ------------------------------ Но съседите имат нахални деца. 0
No -y--d----i--t nak-al-- d--sa. N- s------- i--- n------- d----- N- s-s-d-t- i-a- n-k-a-n- d-t-a- -------------------------------- No sysedite imat nakhalni detsa.
Ar jūsų vaikai šaunūs? В-ш--- де-- п---ушни----са? В----- д--- п------- л- с-- В-ш-т- д-ц- п-с-у-н- л- с-? --------------------------- Вашите деца послушни ли са? 0
V---i------sa--o-l--hni-l----? V------ d---- p-------- l- s-- V-s-i-e d-t-a p-s-u-h-i l- s-? ------------------------------ Vashite detsa poslushni li sa?

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.