Pasikalbėjimų knygelė

lt Būdvardžiai 2   »   sl Pridevnik 2

79 [septyniasdešimt devyni]

Būdvardžiai 2

Būdvardžiai 2

79 [devetinsedemdeset]

Pridevnik 2

Pasirinkite, kaip norite matyti vertimą:   
lietuvių slovėnų Žaisti Daugiau
(Aš) vilkiu mėlyną suknelę. Na-s-b----a-----l-č-no -mam)-modr--ob-e--. N- s--- i--- (-------- i---- m---- o------ N- s-b- i-a- (-b-e-e-o i-a-) m-d-o o-l-k-. ------------------------------------------ Na sebi imam (Oblečeno imam) modro obleko. 0
(Aš) vilkiu raudoną suknelę. Na -e-i im-m---b-e--n----a-)-rd--o----eko. N- s--- i--- (-------- i---- r---- o------ N- s-b- i-a- (-b-e-e-o i-a-) r-e-o o-l-k-. ------------------------------------------ Na sebi imam (Oblečeno imam) rdečo obleko. 0
(Aš) vilkiu žalią suknelę. N- seb- ---m -Ob-----o-i--m- zele-o -b----. N- s--- i--- (-------- i---- z----- o------ N- s-b- i-a- (-b-e-e-o i-a-) z-l-n- o-l-k-. ------------------------------------------- Na sebi imam (Oblečeno imam) zeleno obleko. 0
(Aš) perku juodą rankinę. K------- ----č--o -----co. K------- b-- č--- t------- K-p-l-a- b-m č-n- t-r-i-o- -------------------------- Kupil(a) bom črno torbico. 0
(Aš) perku rudą rankinę. Kup-l----bo--e-- ----- ---b-co. K------- b-- e-- r---- t------- K-p-l-a- b-m e-o r-a-o t-r-i-o- ------------------------------- Kupil(a) bom eno rjavo torbico. 0
(Aš) perku baltą rankinę. Kupi---)---m -e-o --r--co. K------- b-- b--- t------- K-p-l-a- b-m b-l- t-r-i-o- -------------------------- Kupil(a) bom belo torbico. 0
Man reikia naujo automobilio. P-t-e-u-em-n-v-a--o. P--------- n-- a---- P-t-e-u-e- n-v a-t-. -------------------- Potrebujem nov avto. 0
Man reikia greito automobilio. Pot-ebuj-m h--e- av-o. P--------- h---- a---- P-t-e-u-e- h-t-r a-t-. ---------------------- Potrebujem hiter avto. 0
Man reikia patogaus automobilio. P----b-jem--do-e---v--. P--------- u----- a---- P-t-e-u-e- u-o-e- a-t-. ----------------------- Potrebujem udoben avto. 0
Ten viršuje gyvena sena moteris. T---z-oraj-s-a--j- -tara g-s-a. T-- z----- s------ s---- g----- T-m z-o-a- s-a-u-e s-a-a g-s-a- ------------------------------- Tam zgoraj stanuje stara gospa. 0
Ten viršuje gyvena stora moteris. Tam-z---aj---anuje d---la --s--. T-- z----- s------ d----- g----- T-m z-o-a- s-a-u-e d-b-l- g-s-a- -------------------------------- Tam zgoraj stanuje debela gospa. 0
Ten apačioje gyvena smalsi moteris. T-m--gor---sta---e--ad--ed-- -os--. T-- z----- s------ r-------- g----- T-m z-o-a- s-a-u-e r-d-v-d-a g-s-a- ----------------------------------- Tam zgoraj stanuje radovedna gospa. 0
Mūsų svečiai buvo malonūs žmonės. N-ši--o-t-- s--b-l--pr-j-t-i -p-i-----, -----z---------d--. N--- g----- s- b--- p------- (--------- l---------- l------ N-š- g-s-j- s- b-l- p-i-e-n- (-r-j-z-i- l-u-e-n-v-) l-u-j-. ----------------------------------------------------------- Naši gostje so bili prijetni (prijazni, ljubeznivi) ljudje. 0
Mūsų svečiai buvo mandagūs žmonės. N-ši--os-je-so--i------u--i-ljudje. N--- g----- s- b--- v------ l------ N-š- g-s-j- s- b-l- v-j-d-i l-u-j-. ----------------------------------- Naši gostje so bili vljudni ljudje. 0
Mūsų svečiai buvo įdomūs žmonės. Na-- go-tj--s- bil- zani-iv---j-d-e. N--- g----- s- b--- z------- l------ N-š- g-s-j- s- b-l- z-n-m-v- l-u-j-. ------------------------------------ Naši gostje so bili zanimivi ljudje. 0
Aš turiu mielus vaikus. Im-----u----o-r-ke. I--- l----- o------ I-a- l-u-k- o-r-k-. ------------------- Imam ljubke otroke. 0
Bet kaimynai turi įžūlius vaikus. To----o-e-je -m--o-n-s-amne -trok-. T--- s------ i---- n------- o------ T-d- s-s-d-e i-a-o n-s-a-n- o-r-k-. ----------------------------------- Toda sosedje imajo nesramne otroke. 0
Ar jūsų vaikai šaunūs? S- va-i-otro---p-i-n-? S- v--- o----- p------ S- v-š- o-r-c- p-i-n-? ---------------------- So vaši otroci pridni? 0

Parsisiųsti MP3 (.zip failus)

Vaizdo įrašas nerastas!

Viena kalba, daug variantų

Net kalbėdami vos viena kalba, kalbame daugeliu kalbų. Jokia kalba nėra uždara sistema. Ji turi daug sluoksnių. Kalba – tai gyva sistema. Kalbėtojai visada atsižvelgia į savo klausytojus. Todėl kalbėdami jie keičia kalbą. Tie pokyčiai išreiškiami įvairiomis formomis. Pavyzdžiui, kiekviena kalba turi istoriją. Ji keitėsi ir toliau keisis. Tai pastebima pagal senų ir jaunų žmonių kalbos skirtumą. Daugelyje kalbų taip pat yra įvairių dialektų. Tačiau dauguma kalbančiųjų dialektu gali prisitaikyti prie aplinkos. Kai kuriose situacijose jie kalba standartine kalba. Skirtingos socialinės grupės kalba skirtingomis kalbomis. To pavyzdžiai – jaunuolių kalba arba medžiotojų žargonas. Daugelis darbe kalba kitaip nei namie. Taip pat daugelis darbe naudoja profesinį žargoną. Skirtumų pasitaiko ir tarp šnekamosios ir rašytinės kalbos. Šnekamoji kalba paprastai yra daug paprastesnė. Skirtumas tarp jų gali būti gana didelis. Rašytinė kalba nesikeičia ilgą laiką. Kalbėtojai pirmiausia visada turi išmokti rašytinę formą. Moterų ir vyrų kalbos irgi dažnai skiriasi. Vakarų visuomenėje tas skirtumas nėra toks didelis. Tačiau yra šalių, kur moterys kalba visai kitaip nei vyrai. Kai kuriose kultūrose mandagumas turi atskirą lingvistinę formą. Todėl kalbėti tikrai nėra taip lengva! Vienu metu turime galvoti apie daug skirtingų dalykų.